| QUOTE (Julyte @ 2004 03 03, 13:40) |
| Vadinasi, mudvi to paties likimo zmoges  Ir mano per Valentadieni uzsirauke, kad neatvaziavom... irgi galeciau prirasyti milijarda istoriju, kurios mane iki visisko NIGALIU isiutindavo!!!!!!! ir dabar tebesiutina |
Ale ir būna gi tokių žmonių
Visa laimė, kad bent tėvukas - auksinis žmogus, nuo pat vaikystės aš su juo, kaip dauguma su mamomis galėdavau pasikalbėt, o ir dabar - paverkiu jį apsikabinus, ir... lygu pagerėja tam sykiui.
Nu bet pasakykit Jūs man, durnai, kaip sugeba vienas žmogus taip paspausti po padu visą giminę ne tik kad šeimyną???
Jetau kaip dabar viskas sukilo, net gumulas gerklėj stovi.....
na man mama nereguliuoja gyvenimo, o va vyro motina tai bando ta daryti. bet nieko, tuoj gyvensim atskirai, ir bus tvarkele. vis tiek elgsiuos taip kaip noriu as. Ji jau man nurodineja kur ka statyti ir pan. Apseisiu ir be jos pamokymu, tiesiog nervina kartais nerealiai. kur vaziuojat, kada grisit ir t.t.
| QUOTE (Ingute @ 2004 03 03, 13:47) |
O man mano mama - tai yra viskas mama  Man irgi mano mama yra geriausia, nuostabiausia, paciu paciausia - ji juk mano mama  Ir net mano vyras zino, kad man mano tevai yra sventas reikalas, todel stengiasi apie juos blogai nesneketi (bo is karto susipyksim) nors jam kaip jis sako - pasiseke su uosviais |
| QUOTE (Ingute @ 2004 03 03, 13:47) |
| Man labai patiko Norges zodziai, apibudinant savo mama Man irgi mano mama yra geriausia, nuostabiausia, paciu paciausia - ji juk mano mama Nors aisku kartais ir susipykstam, bet paskui negaliu ramiai miegoti, is karto skambinu ir puolu taikytis  |
O aš ne kartą gerai gerai pagalvojau ko daugiau mano jausmuose mamai - baimės ar meilės.... ir, žinokit, kad ir kaip būtų liūdna, baimė paėmė viršų
Ir taikausi aš su ja tik iš baimės, nes dažniausiai nesijaučiu kalta dėl jos liguistų išpuolių, reikia-nereikia atsiprašinėju, nes vistik NORIU aš į tuos namus atvažiuot (labai tėvuko ir močiutės pasiilgstu)
| QUOTE (norge @ 2004 03 03, 13:09) |
Mano mama yra pati geriausia  . Ji ne is tolo neprimena "bobos". Ji jauna- jai 50 m., turi tris suaugusius ir seimas sukurusius vaikus. Ji siuolaikiska. Ji apsiskaiciusi, idomi pasnekove. Ji maloni ir mandagi. Ji istikima. Ji isdidi. Garbinga. Palaikanti. Jautri. Moteriska. Visada pasitempusi, grazi, besirupinanti savimi. Ji issilavinusi- baigusi chorini dirigavima bei bibliotekininkyste. Darbas bibliotekoje jai labai patiko, taciau del seimos ir sveikatos dirbo neilgai, jau pora desimciu metu ji namu seimininke. Jos namai ispudingi. Ji nesupranta, kaip zmones gali gyventi skurdzioje apleistoje buityje, nes svara ir tvarka nieko nekainuoja. Dar ji sako: pasodinkit mane ant akmens, as ji ispiesiu, ant jo gele uzauginsiu. Ir tai tiesa. Ji labai myli savo seima. Prie sergancio vyro dienom-naktim budejusi kelis menesius, ji labai palaikanti visuose jo darbuose ir polekiuose. Pasiaukojanti. Ji labai myli savo vaikus. Is visu jegu stengiasi nesikisti i ju asmeninius gyvenimus. Tik kartais, kai nebeislaiko, duoda pastabas musu antroms pusems, tuo uzsitraukdama didele ju nemalone, taciau labai nepergyvena- bene tik jos vaikams macytu . Kaip mes sutariam? Ivairiai. Buna, kad labai susigincijam, susipykstam. Buna, kad plepam telefonu valanda, ir vis negana. Mes skirtingos. Abi su onorais. Galbut net savotiskai konkuruojam  . Musu santykiai nesumeluoti, nesuvaidinti. Dziaugiuosi tokia mama. |
Ech, sugraudinai...
Man irgi noretusi taip parasyti, bet... neturiu as to ir negryztamai...
palaidojau mama kai man buvo 13.Suprantu kad buna visko: ir perdaug vadovauja, ir perdaug rupinasi... bet... ivertinkit kad turit mamas, pagalvokit kaip butu jei jos nebutu. Argi neateis i galva mintis kad to pasigestumete
| QUOTE (RAMASKA @ 2004 03 03, 13:59) |
| Ech, sugraudinai... Man irgi noretusi taip parasyti, bet... neturiu as to ir negryztamai... palaidojau mama kai man buvo 13.Suprantu kad buna visko: ir perdaug vadovauja, ir perdaug rupinasi... bet... ivertinkit kad turit mamas, pagalvokit kaip butu jei jos nebutu. Argi neateis i galva mintis kad to pasigestumete |
gaila tikrai Ramasak, kad palaidojai tokia jauna mama O sitie tavo zodziai, kad ivertintumet savo mamas, kol jos gyvos, yra liuksiski
As ir daznai pagalvoju, kas butu, jeigu.......
Na as savo mama begalo myliu, bet ji irgi labai valdinga, visa laika stengesi man reguliuoti, ka daryti, kur mokytis, su kuo draugauti ir su kuo tuoktis, bet tereikia pirma karta pasipriesinti ir po didelio siaubo santykiai pageres. Kai as issiskyriau su jos isrinktu vyru - buvo siaubo filmas, kaip as atseit galejo. Bet dabar as antra karta istekejau - nors ji pradzioj labai buvo pries, zodziu nenusileidziu niekur ir viskas pasikeite, suprato, kad manes daugiau nevaldys ir viskas ok.
Papildyta @ [mergetime]1078315818[/mergetime]
Bet manau jos taip daro tik todel, kad be galo mus myli. Mes joms tiesiog vaikai, taigi pabandykim suprasti, as pati dabar mama ir jau pradedu galvoti kitaip
Taciau baimes, o tuo labiau grauzaties nereikia jausti. Juk kokia bebutu mama ji yra mama ir myli tu ja tokia kokia ji yra
Papildyta @ [mergetime]1078315997[/mergetime]
reikia dziaugtis, kad turi mama ir viska atleisti.
| QUOTE (Letavio @ 2004 03 03, 14:06) |
| Na as savo mama begalo myliu, bet ji irgi labai valdinga, visa laika stengesi man reguliuoti, ka daryti, kur mokytis, su kuo draugauti ir su kuo tuoktis, bet tereikia pirma karta pasipriesinti ir po didelio siaubo santykiai pageres. Kai as issiskyriau su jos isrinktu vyru - buvo siaubo filmas, kaip as atseit galejo. Bet dabar as antra karta istekejau - nors ji pradzioj labai buvo pries, zodziu nenusileidziu niekur ir viskas pasikeite, suprato, kad manes daugiau nevaldys ir viskas ok. |
Mane irgi visi tikina pasipriešinti, bet bijau nors tu ką - paniškai bijau, aišku vyrą irgi išsirinkau, kur jai nepatiko, todėl dabar ir pjauna be peilio, nu bet nesipriešinu, nutyliu ir tiek, bet labai skaudu....
O kai dėl netekties -pats to nepajutęs, nesuprasi kiek to žmogaus pasigesi....., bet kokiu atveju aš daug labiau bijau netekti tėčio....
O man visa gyvenima, kol buvau vaikas, mergina, panele, vienisa motina atrode, jog mama manes nekencia. MAn atrodydavo, kad as jai nuolat trukdau ir apskritai jos gyvenime esu didziulis neusipratimas. Ji mane lupdavo kaip valktaujanti suni, jei nebudavo uz ka, tai profilaktiskai kaldavo. Ji niekada nekritikuodavo mano poelgiu, ji kritikuodavo mane. Ji nuolat piesdavo "nuostabia" mano ateiti, tipo as busimoji Panevezio moteru kalejimo gyventoja. Gal ir nebuvau as tobulas vaikas, bet ir daug geru dalyku padarydavau. Bet mano mama niekada neateidavo paziureti spektakliu, kuriuose as vaidindavau, koncertu, kuriuose as dainuodavau.
Bet ji pati buvo auka. Auka savo paties naivumo. PAts baisiausias dalykas, kuri mudvi su seseria isgirdome is jos lupu buvo tas, kai ji prisipazino, jog NIEKADA nemylejo savo vyro, musu tevo. Istekejo uz jo tik is gailescio, nes jis grasino nusizudysias del jos. Visa gyvenima ju santykiai buvo klaikus, seimoj vyravo ziaurus ir tragiskas matriarchatas, kad galetume kur nors iseiti, mudvi su seseria niekada negaledavome prasyti tevo leidimo, nes tik mam turejo teise spresti.
Bet siandien as jau viska jai atleidau. Mus skiria 300 kilometru, mudvi bendraujame daugiausiai e-laiskais ir telefonu, musu santykiai puikus, as jai jau nebebijau drasiai papapsakoti savo poelgiu (o ne visada etalonisku), pasakyti, ka galvoju (ne visada apie gerus dalykus). Kai ji karta mane pabande paaukleti del rukymo, as jos tiesiog paklausiau, o kas tave aukleja, juk ir tu ne visada elgiesi nuostabiai. Nutilo, nes as jau suaugusi ir pagaliau galiu tureti savo nuomone (anksciau jos issakyti neturejau teises).
Man atrodo, kad ji siandiena kazkiek manimi net didziuojasi. Juk vis delto ne Panevezio moteru kalejime sedziu, o siltoj vietelej prie kompo. Ir ne melzeja dirbu (o tokia profesija ji man irgi prognozavo), o prestizini darba, be to, ziauriai man tinkanti ir patinkanti.
Nu ir issiliejau. Vos neapsizliumbiau
Bet ji pati buvo auka. Auka savo paties naivumo. PAts baisiausias dalykas, kuri mudvi su seseria isgirdome is jos lupu buvo tas, kai ji prisipazino, jog NIEKADA nemylejo savo vyro, musu tevo. Istekejo uz jo tik is gailescio, nes jis grasino nusizudysias del jos. Visa gyvenima ju santykiai buvo klaikus, seimoj vyravo ziaurus ir tragiskas matriarchatas, kad galetume kur nors iseiti, mudvi su seseria niekada negaledavome prasyti tevo leidimo, nes tik mam turejo teise spresti.
Bet siandien as jau viska jai atleidau. Mus skiria 300 kilometru, mudvi bendraujame daugiausiai e-laiskais ir telefonu, musu santykiai puikus, as jai jau nebebijau drasiai papapsakoti savo poelgiu (o ne visada etalonisku), pasakyti, ka galvoju (ne visada apie gerus dalykus). Kai ji karta mane pabande paaukleti del rukymo, as jos tiesiog paklausiau, o kas tave aukleja, juk ir tu ne visada elgiesi nuostabiai. Nutilo, nes as jau suaugusi ir pagaliau galiu tureti savo nuomone (anksciau jos issakyti neturejau teises).
Man atrodo, kad ji siandiena kazkiek manimi net didziuojasi. Juk vis delto ne Panevezio moteru kalejime sedziu, o siltoj vietelej prie kompo. Ir ne melzeja dirbu (o tokia profesija ji man irgi prognozavo), o prestizini darba, be to, ziauriai man tinkanti ir patinkanti.
Nu ir issiliejau. Vos neapsizliumbiau
Na, musu santykiai su mama tikrai geri, nes...gyvenam atskirai. Kai dar su tevais gyvenau, viskas buvo zymiai blogiau: kontrole, spaudimas ir t.t.
Visgi kai reciau mataisi, zymiai geraiu sutari, nera del ko pyktis
O as nelabai suprantu, del ko pvz.Ajuss jaucia baime?
Ka tookio gali mama padaryti??
Vienas is baimes iveikimo budu yra apgalvoti pacius blogiausius variantus, kas gali atsitikti dle ko bijoma. Dazniausiai pasekmes nebuna tokios baisios, kaip kad isivaizduojame, ir ta baime praeina...
Visgi kai reciau mataisi, zymiai geraiu sutari, nera del ko pyktis
O as nelabai suprantu, del ko pvz.Ajuss jaucia baime?
Ka tookio gali mama padaryti??
Vienas is baimes iveikimo budu yra apgalvoti pacius blogiausius variantus, kas gali atsitikti dle ko bijoma. Dazniausiai pasekmes nebuna tokios baisios, kaip kad isivaizduojame, ir ta baime praeina...
As irgi seniau pykdavau kad mama kazka reguliuoja, atrode nori tik gyvenima man apkartinti, o ir as nebuvau gera dukra, daznai pykdavomes, kiek esu ja iki asaru privedus. Viskas apsiverte tada, kai suzinojau kad mama serga ir kad ja galiu po keliu menesiu prarasti. Tada viska kitaip permastai, i smulkmenas nekreipi demesio. Pagalvokit apie tai, kaip elgutemetes jei suzinotumet kad galit greitu laiku netekti mamos...
