| QUOTE (Smurka @ 2004 03 03, 14:17) |
| O man visa gyvenima, kol buvau vaikas, mergina, panele, vienisa motina atrode, jog mama manes nekencia. MAn atrodydavo, kad as jai nuolat trukdau ir apskritai jos gyvenime esu didziulis neusipratimas. Ji mane lupdavo kaip valktaujanti suni, jei nebudavo uz ka, tai profilaktiskai kaldavo. Ji niekada nekritikuodavo mano poelgiu, ji kritikuodavo mane. Ji nuolat piesdavo "nuostabia" mano ateiti, tipo as busimoji Panevezio moteru kalejimo gyventoja. Gal ir nebuvau as tobulas vaikas, bet ir daug geru dalyku padarydavau. Bet mano mama niekada neateidavo paziureti spektakliu, kuriuose as vaidindavau, koncertu, kuriuose as dainuodavau. Bet ji pati buvo auka. Auka savo paties naivumo. PAts baisiausias dalykas, kuri mudvi su seseria isgirdome is jos lupu buvo tas, kai ji prisipazino, jog NIEKADA nemylejo savo vyro, musu tevo. Istekejo uz jo tik is gailescio, nes jis grasino nusizudysias del jos. Visa gyvenima ju santykiai buvo klaikus, seimoj vyravo ziaurus ir tragiskas matriarchatas, kad galetume kur nors iseiti, mudvi su seseria niekada negaledavome prasyti tevo leidimo, nes tik mam turejo teise spresti. Bet siandien as jau viska jai atleidau. Mus skiria 300 kilometru, mudvi bendraujame daugiausiai e-laiskais ir telefonu, musu santykiai puikus, as jai jau nebebijau drasiai papapsakoti savo poelgiu (o ne visada etalonisku), pasakyti, ka galvoju (ne visada apie gerus dalykus). Kai ji karta mane pabande paaukleti del rukymo, as jos tiesiog paklausiau, o kas tave aukleja, juk ir tu ne visada elgiesi nuostabiai. Nutilo, nes as jau suaugusi ir pagaliau galiu tureti savo nuomone (anksciau jos issakyti neturejau teises). Man atrodo, kad ji siandiena kazkiek manimi net didziuojasi. Juk vis delto ne Panevezio moteru kalejime sedziu, o siltoj vietelej prie kompo. Ir ne melzeja dirbu (o tokia profesija ji man irgi prognozavo), o prestizini darba, be to, ziauriai man tinkanti ir patinkanti. Nu ir issiliejau. Vos neapsizliumbiau  |
Smurka, dar vienas irodymas kad tu tikrai STIPRI . Irodei tai ne tik sau, bet ir savo mamai. Labai teisinga- kas buvo tas buvo, bet tu viska jai atleidai.Tokiu dalyku gal negaletum atleisti pasaliniam zmogui, o motinai...gal nuoskauda ir lieka, bet vistiek pateisini kazkaip
| QUOTE (Julyte @ 2004 03 03, 14:35) |
| tas ir yra, kad ir as kiekvienu momentu galiu jos netekti, nes ji serga tokia sirdies liga, kad bet kuriuo momentu ja gali istikti infarktas. Bet ji daznai manipuliuoja tuo. Tad, jei bandau pasipriesinti jos spaudimui daryti vienaip ar kitaip, ji iskart :,,tu mane i kapus paguldysi. tikrai nebusi laiminga" o tada as save edu negyvai |
| QUOTE (Naujoji @ 2004 03 03, 14:22) |
| Na, musu santykiai su mama tikrai geri, nes...gyvenam atskirai. Kai dar su tevais gyvenau, viskas buvo zymiai blogiau: kontrole, spaudimas ir t.t. Visgi kai reciau mataisi, zymiai geraiu sutari, nera del ko pyktis  O as nelabai suprantu, del ko pvz.Ajuss jaucia baime? Ka tookio gali mama padaryti?? Vienas is baimes iveikimo budu yra apgalvoti pacius blogiausius variantus, kas gali atsitikti dle ko bijoma. Dazniausiai pasekmes nebuna tokios baisios, kaip kad isivaizduojame, ir ta baime praeina... |
Labiausiai bijau dėl to, kad gali tų namų durys užsidaryti visiems laikams
Be to, ji kiekvieną barnį puikiai prisimena (nors šiaip nuolat skundžiasi prasta atmintim, nors jai tik 48m) ir jai palankiausiu momentu "kanda" iš pasalų.
Be to nenoriu sudrumzti 30metų tėvuko puoselėtos namų ramybės, nors ta ramybė tik išoriška.
Paprasčiausiai žinau, kad nors kartą rimtai išsiriejus, jau negalėsiu į tuos namus atvykti kaip į mielus ir mylimus
O idomu kaip jusus santykiai su teciais?
Musu su tete tai santykiai tikrai liuksiski
Jis visada mane palaiko, kad ir kas benutiktu, ir aplamai - mano tetis - optimistu optimistas, is blogiausiu padeciu visada randa iseiti
Labai myliu ji
Beje, jis irgi dar jaunas - jam tik 50, ir gana jaunatviskai atrodo, todel kai einam kur nors kartu, mane daznai palaiko jo "drauge"
Smagu 
Musu su tete tai santykiai tikrai liuksiski
Jis visada mane palaiko, kad ir kas benutiktu, ir aplamai - mano tetis - optimistu optimistas, is blogiausiu padeciu visada randa iseiti
Labai myliu ji
Beje, jis irgi dar jaunas - jam tik 50, ir gana jaunatviskai atrodo, todel kai einam kur nors kartu, mane daznai palaiko jo "drauge"
Smagu
O manęs niekad nekontroliavo, net mokykloj pati turėjau už ją pažymių knygelėj pasirašyti-tingėjo ar laiko neturėjo- nepamenu. Pati sau turėdavau ir atleidimo lapelius iš pamokų pasirašyti, tik paklausdavau jos ar galiu neiti...Užtat savo mamos parašą po šiai dienai geriau negu savo moku... Paskui kai studijavau Vilniuje, per du metus ji man viso labo tik du kartus tepaskambino- vieną kart, kai dėdė mirė, kitakart- kai gavo laišką man nuo neaiškaus adresato ir galvojo, kad jis labai svarbus. O kaip aš tuo metu ir iš ko gyvenu, nesidomėjo. Pasitikėjo musėt, kad studijuoju...o galėjau visą tą laiką sėkmingai prie stoties prostitute dirbt ir sėkmingai arabus apie studijas pūsti. Tuo metu toks visiškas manęs ignoravimas mane žlugdė- jaučiaus nereikalinga ir nemylima. Santykiai pasikeitė, kai pradėjau lauktis. Pirmą kart gyvenime pajutau, kad manimi rūpinamasi. Štai ką padaro noras turėti anūkų...ir lovytę nupirko ir pati patalėlių visokių prisiuvo...O kai gimė anūkė, ji man bent kartą per savaitę paskambina pasiteiraut kaip mažoji, o kai aš mokiaus tai tik du kart per keturis metus....nors imk ir supavydėk savo dukrai savo mamos dėmesio...
| QUOTE (Ingute @ 2004 03 03, 14:51) |
| O idomu kaip jusus santykiai su teciais? Musu su tete tai santykiai tikrai liuksiski Jis visada mane palaiko, kad ir kas benutiktu, ir aplamai - mano tetis - optimistu optimistas, is blogiausiu padeciu visada randa iseiti Labai myliu ji Beje, jis irgi dar jaunas - jam tik 50, ir gana jaunatviskai atrodo, todel kai einam kur nors kartu, mane daznai palaiko jo "drauge" Smagu |
Nu vooo, ir vel galiu tik ta pati parasyti, nes ir tetes neturiu. Mire staiga kai man buvo 19
| QUOTE (RAMASKA @ 2004 03 03, 15:31) |
| Nu vooo, ir vel galiu tik ta pati parasyti, nes ir tetes neturiu. Mire staiga kai man buvo 19 |
Isivaizduoju, kaip tau tokiai jaunai reikejo isgyventi tokias dideles netektis
| QUOTE (Ajuss @ 2004 03 03, 14:38) |
| [Labiausiai bijau dėl to, kad gali tų namų durys užsidaryti visiems laikams |
Man sunkiai suprantamos tokios mamos. Jos ka, nesupranta, kad gali prarasti savo vaikus? Juk joms irgi turetu buti svarbus ju vaikai, ir pacios turetu stengtis puoseleti santykius
Juk su kitokiu charakteriu kitas vaikas issakytu viska, trenktu durimis ir iseitu...
O cia kaip gaunasi, kad nuolaidziauji, stengiesi graziai bendrauti, o tave santazuoja, reguliuoja...
Na, truksta zodziu...
