Mano ir mamos santykiai 180 laipsniu pasikeite, kai as istekejau ir tapau savarankiska. Iki tol as gyvenau namie su tevais ir buvau islepinta jaunyle. Mama net kai kuriuos mano reikalus uz mane sutvarkydavo.: uz mane paskambindavo, nueidavo, padarydavo ir panasiai. Kai tekejau, man kazkaip nelabai rupejo, kaip as gyvensiu, kur. Tai ji is kart, man net nespejus sureaguoti, suorganizavo 1 kambario buteli, kad savo namus tureciau ir pas uosvius trintis nereiktu.
Istekejus, nors buvau tik 18, tapau jai nebe tik dukra, bet ir artima drauge. As net isivaizduoti niekad negalejau, kad mano ir mamos santykiai taip pasikeis. Susiskambindavom kasdien, susitikdavom kelis kartus per savaite. Kai issiskyriau, tai mes tokia tradicija susikurem, kad arba ji arba as pas ja sestadieniais su pusryciais ateidavom, kas kelinta savaitgali po parduotuves pasmirineti islekdavom ar siaip pasivaikscioti. Ji niekad nebande reguliuoti mano gyvenimo, tik patartavo, savo nuomone pasakydavo, bet man jos nuomone visada svarbi - ka bedaryciau visada su ja pasitariu, nes ji tikrai ismintinga moteris.
Didziausias jos liudesys buvo, kai isvykau is Lietuvos. Is paskutiniuju tramde asaras, kai oro uoste mane islydejo, kad ir as nesigraudinciau. Po to nuverke posma, kai sese ja automobiliu namo veze. Visa laime, kad yra toks dalykas kaip internetas. As jai pries isvykdama yahoo messengeri instaliavau, tai dabar vos ne kasdien plepam - vis sis tas.
Man labai jos truksta cia, o ypac, kai susilauksiu savo mazylio/es.
Mano Mama- pats nuostabiausias zmogus pasaulyje. 
Ji nieko niekada nenurodineja, visuomet isklauso, pataria tik tada, jei as jos paprasau, padeda, nesitikedama ir neprasydama jokio atpildo. Manau, kad niekada niekas manes taip besalygiskai nemyles, kaip Ji- Mama.
Maniau, kad visi tevai besalygiskai myli savo vaikus, bet... ziauriai klydau. Turiu keleta draugu, kuriu tevai- egoistai, susikoncentrave tik ant savo materialinio gerbuvio, jiems vaikai geri tik tol, kol gali ismelzti pinigu, bet jei vaikams 'duobe', jie saltai atsuks nugara ir lauks tol, kol jie isspres savo problemas ir bus vel tinkami melzimui.
Ji nieko niekada nenurodineja, visuomet isklauso, pataria tik tada, jei as jos paprasau, padeda, nesitikedama ir neprasydama jokio atpildo. Manau, kad niekada niekas manes taip besalygiskai nemyles, kaip Ji- Mama. Maniau, kad visi tevai besalygiskai myli savo vaikus, bet... ziauriai klydau. Turiu keleta draugu, kuriu tevai- egoistai, susikoncentrave tik ant savo materialinio gerbuvio, jiems vaikai geri tik tol, kol gali ismelzti pinigu, bet jei vaikams 'duobe', jie saltai atsuks nugara ir lauks tol, kol jie isspres savo problemas ir bus vel tinkami melzimui.
Na, mano santykiai su mama paauglystes laikais nebuvo kokie.... 
Taciau po vestuviu musu santykiai ypac pagerejo..o dabar, kai laukiuosi...tai is vis vis tik geryn ir geryn eina....Pastebejau, koks nuostabus zmogus yra mano mama... 
Taciau po vestuviu musu santykiai ypac pagerejo..o dabar, kai laukiuosi...tai is vis vis tik geryn ir geryn eina....Pastebejau, koks nuostabus zmogus yra mano mama...
skaitau ir asharos tvenkiasi ir baltai pavydzhiu toms kurios turi geras mamas ir su jomis sutaria
| QUOTE (Rusne @ 2004 03 07, 15:28) |
| skaitau ir asharos tvenkiasi ir baltai pavydzhiu toms kurios turi geras mamas ir su jomis sutaria |
Na, nejaugi taip nesutari su mama, kad net turi asaros tvenktis?
Skaudi tema, geriau buciau ant jos nepataikiusi, bet kad taip isejo, tai ir as parasysiu...
Kaip bebutu gaila jau 4 metai nebeturiu mamos, ir skaitant jusu mintis, man is tiesu tvenkiasi asaros akyse. O kad taip galetu laikas grizti atgal....
Toli grazu paauglysteje nebuvau gera dukte savo mamai, taciau istekejus ir pagimdzius dukrele, - visas gyvenimas apsiverte. Tuomet supratau, ka reiskia buti mama ir mamos zodiai "uzaugsi - suprasi". Prisimenu kaip juokingai skambejo Lapkauskaites daina "man labai reikia mama tavo ranku", dabar - juokas nebeiima, o tvenkiasi asaros. Tik pagimdzius suvokiau, kiek vargo ir pastangu reikia uzauginti vaikus, kokia atsakomybe slegia visa gyvenima. Mama man tapo sventoji. Musu santykiai tapo ypac geri, taciau gaila neilgam. Mama susirgo veziu ir po pusmecio mire.
Man jos labai truksta, truksta jos nuomones, jos patarimu, truksta jos draudimu, tiesiog truksta jos kaip zmogaus. Gaila, kad nepasakiau jai tu geru zodziu, kuriuos turiu sirdyje ir kuriuos turejau pasakyti.
Manau, kad artimesnio zmogaus kaip mama nera ir negali buti, juk ir liaudies ismintis sako: jei mire tevas - puse naslaicio, jei mire mama - visiskas naslaitis.
Uzjauciu Ramaska ir kitas, netekusias artimuju, bet del to gyvenimas nesustoja, reikia gyventi del gyvuju ir "sveikai" pavydziu toms, kurios dar gali kazka pakeisti savo santykiuose su tevais, ar tiesiog dziaugtis ju buvimu.
Kaip bebutu gaila
jau 4 metai nebeturiu mamos, ir skaitant jusu mintis, man is tiesu tvenkiasi asaros akyse. O kad taip galetu laikas grizti atgal....Toli grazu paauglysteje nebuvau gera dukte savo mamai, taciau istekejus ir pagimdzius dukrele, - visas gyvenimas apsiverte. Tuomet supratau, ka reiskia buti mama ir mamos zodiai "uzaugsi - suprasi". Prisimenu kaip juokingai skambejo Lapkauskaites daina "man labai reikia mama tavo ranku", dabar - juokas nebeiima, o tvenkiasi asaros. Tik pagimdzius suvokiau, kiek vargo ir pastangu reikia uzauginti vaikus, kokia atsakomybe slegia visa gyvenima. Mama man tapo sventoji. Musu santykiai tapo ypac geri, taciau gaila neilgam. Mama susirgo veziu ir po pusmecio mire.
Man jos labai truksta, truksta jos nuomones, jos patarimu, truksta jos draudimu, tiesiog truksta jos kaip zmogaus. Gaila, kad nepasakiau jai tu geru zodziu, kuriuos turiu sirdyje ir kuriuos turejau pasakyti.
Manau, kad artimesnio zmogaus kaip mama nera ir negali buti, juk ir liaudies ismintis sako: jei mire tevas - puse naslaicio, jei mire mama - visiskas naslaitis.
Uzjauciu Ramaska ir kitas, netekusias artimuju, bet del to gyvenimas nesustoja, reikia gyventi del gyvuju ir "sveikai" pavydziu toms, kurios dar gali kazka pakeisti savo santykiuose su tevais, ar tiesiog dziaugtis ju buvimu.
| QUOTE (Ingute @ 2004 03 07, 14:13) |
| Na, nejaugi taip nesutari su mama, kad net turi asaros tvenktis? |
buvo gyvenime vienas atvejis, beje ne del mano kaltes, kuris visam laikui pakeite musu su mama santykius, netgi gimus pirmajam anukui, jie ne kiek nepagerejo, mes bendraujam, atrodo normaliai, bet shilumos tuose santykiuose nera nei lasho, keista, bet anukas nors ir vienintelis jokios laimes jai nesuteikia, o kad pasaugotu pora dienu tai net kalbos nera, net i kalbas nesileidzhia
del to pavydzhiu savo pusseseriai, kurios mama (mano momos sesuo ) tik ir svajojo, kada baigs toji maitint ir gales sau anukele pasilikt pasaugot ir apskritai pas jas santykiai visai kitokie, o pas mus...... matomai buna tokiu dalyku, kurie gal ir atleidzhiami, bet neatitaisomi
na as su mama tai sutariu gerai...
bet jau 8 metai kai pas ja negyvenu...o dabar turiu savo seima tai reciau ir nuvazuoju....
na nezinau kaip cia pasakyti...bet ilgiau kaip tris dienas as negaliu istverti...traukia i namus...
o ji niekda manes nesupranta pyksta kad as noriu i namus...
visada tas pats sako kad man vyras brangesnis nei motina...
bet tai ka man daryti? nejaugi su ja nuolat buti? 
tai va viskas gerai kas gerai baigiasi....
ir dabar ryt vaziuosiu pas ja pabuti savaitei nes namuose remontas...tai nezinau kaip pratemsiu...?na kaip nors.....
bet jau 8 metai kai pas ja negyvenu...o dabar turiu savo seima tai reciau ir nuvazuoju....
na nezinau kaip cia pasakyti...bet ilgiau kaip tris dienas as negaliu istverti...traukia i namus...
o ji niekda manes nesupranta pyksta kad as noriu i namus...
visada tas pats sako kad man vyras brangesnis nei motina...
bet tai ka man daryti? nejaugi su ja nuolat buti? tai va viskas gerai kas gerai baigiasi....
ir dabar ryt vaziuosiu pas ja pabuti savaitei nes namuose remontas...tai nezinau kaip pratemsiu...?na kaip nors.....
as su vavo mama tai sutariu nes dabar mes paprasciausiai draugai ir tai labai gerai kad mama draugas bet vistiek ji liks mama visalaika palyginus ji sparciai juda i prieki pazvelgus su naujovemis ir paprasciausia nesako taip :
o vat mano laikais tai buvo taip
taip kad as skaitau mano mama yar tikrai tuo labiau labai gerai sutare su mano zmona 
kas dar geriau yra
nes dabar mes paprasciausiai draugai ir tai labai gerai kad mama draugas bet vistiek ji liks mama visalaika palyginus ji sparciai juda i prieki pazvelgus su naujovemis ir paprasciausia nesako taip :o vat mano laikais tai buvo taip
taip kad as skaitau mano mama yar tikrai
tuo labiau labai gerai sutare su mano zmona kas dar geriau yra
| QUOTE (Julyte @ 2004 03 03, 12:52) |
| (...) taciau tokie dalykai mmm, svelniai tariant, erzina (...) |
Mamos neturiu, uosve pastatyta į vietą (retai kada matau ją), tėvas suokia teip, kaip man reikia. Užteko, kad aš taikiausi prie visų iki 25m., dabar juodai visi taikosi prie manęs. Na čia dalykas toks, kad aš gyvenau absoliučiai savarankiškai, nė 10 Lt. iš tėvo nesu ėmęs, viską ką turim - su voveraite užgyvenom. Nors buvo laikas, kai gyvenom kaip biednikai paskutiniai - stūmėm nuo savęs visas pagalbas, užtat dabar rami galva. Mano šventu įsitikinimu kas valdo pinigus, tas užsako muziką, šiuo atveju mes su voveraite esam ramiakai - neikas mums neįsakinės kaip gyvent.
| QUOTE (Tukana @ 2004 03 07, 17:20) |
| (...) artimesnio zmogaus kaip mama nera ir negali buti, juk ir liaudies ismintis sako: jei mire tevas - puse naslaicio, jei mire mama - visiskas naslaitis (...) |
Aš galiu tik pritarti šiems gražiems žodžiams, nes taip ir yra.
Man mamos mirtis sutapo su išsiskyrimu su mylimu žmogum, taigi buvo vienu metu "dvigubas smūgis". Tai savotiškas patikrinimas buvo, užtat dabar gyvenime tegul nors dangus nugriūva - niekas neišmuš iš vėžių.
Noriu parašyti kitka: teko kalbėtis su senole - bobute 94m. Kalbėjomės apie gedulą, apie mirtį (nieko čia blogo, nes seni žmonės šitų temų nebijo), taigi va koks paradoksas gaunasi: už tėvą ir mamą - gedulą nešiodavo 3 metus, už brolį, seserį - 1m. (minimum), už vyrą (žmoną) - čia jau kaip kas nori. Keisčiausia, kad už vaikus mirusius gedulą kas nešiojo, o kas nea - logika labai paprasta: vaikų gali turėt kiek nori, o tėtį ir mamą - tik vieni jie mums.
Štai koks buvo tradicinės kultūros supratimas apie tėvus - jie vieninteliai mums nepakeičiami.
Voveriuk36, taip sis supratimas is senoves rytu-buvo atliktas dar ir tyrimas klausinejo europiecius ir azijiecius...Jei kiltu audra ir skestu laivas, o galite iesgelbeti tik viena,ka paimtumet...Laivu plaukiate tu,masma,tevas,zmona ir vaikas...europietis kazkodel gelbetu zmona, o azijietis motina,o isvada tokia kaip tu ir parasei-motinos niekada kitos neturesi, o zmona ir vaiku gali...idomu tik ,kad azijieciams visgi motina svarbiau uz teva,nes dar senoveje ten buvo zinomas ritualas kaip senus tevus nunesdavo i miska ir palikdavo mirciai, o senas motinas karsindavo (mazis tauteles ar atskiri kaimai Nepale) 
tiek tad apie paprocius-tiesiog idomu kartais panardyti po kulturas, nes galima daug info suzinot
mano santykiai su mama niekada nebuvo labai artimi-ji labai labai ir dar karta labai kieto charakterio-kazkaip musu seimoj parodyti jausmus yra tarsi nusikaltimas...niekada nesu priejus prie mamos ir prisiglaudusi, pasiguodusi, matyt paskutinis kartas buvo kai buvau dar kudikis...
pastaruoju metu irgi nekas...turiu drauga-busima vyra ir mes ruosiames tuoktis, taciau ji visada turi kazkokiu pastabu, kad mes su juo susitinka, nors ji pripazysta kad jis geras ir tinkamas zmogus,nebezinau net ko ji pati nori...ar cia sindromas,kuris neleidzia vaiko isleist is namu, nes prarasi jam savo galia???
tiek tad apie paprocius-tiesiog idomu kartais panardyti po kulturas, nes galima daug info suzinotmano santykiai su mama niekada nebuvo labai artimi-ji labai labai ir dar karta labai kieto charakterio-kazkaip musu seimoj parodyti jausmus yra tarsi nusikaltimas...niekada nesu priejus prie mamos ir prisiglaudusi, pasiguodusi, matyt paskutinis kartas buvo kai buvau dar kudikis...
pastaruoju metu irgi nekas...turiu drauga-busima vyra ir mes ruosiames tuoktis, taciau ji visada turi kazkokiu pastabu, kad mes su juo susitinka, nors ji pripazysta kad jis geras ir tinkamas zmogus,nebezinau net ko ji pati nori...ar cia sindromas,kuris neleidzia vaiko isleist is namu, nes prarasi jam savo galia???
