ech.. gera skaityti, jog ne tik as galiu pasigirt NUOSTABIAUSIA 
MAMA PASAULYJE!! 
Beveik visi mano draugai stebisi kaip galima taip gerai sutarti su mama. Ji man pirmiausia yra geriausia drauge. Ir gal tai keista kitiems, bet ji apie mane zino viska. "Viskas" tai ir yra viskas. Kartais net nereikia pasakot, ji tarsi telepate daug ka pati atspeja 
Ir keisciausia yra tai, jog dabar pradejusios lygint josios ir mano gyvenimus, pastebejom jog beveik viska as atkartoju, tik aisku kitas laikas, kiti zmones, bet scenarijus tas pats 
Tai tikrai keista.. Ir siaip mudvi esam kaip du vandens lasai.. Palygine josios nuotrauka, kai ji buvo 19, ir dabartines mano, daugelis draugu taip ir lieka nesuprate, jog tai du skirtingi zmones 
Beprotiskai myliu ja. Kiti sako, jog leidziuosi per daug jos reguliuojama, bet as tam nepritariu.Tiesiog pasitikiu jos nuomone, zinau kad ir ka ji sakytu, darytu, patartu, tai yra is visos sirdies..Ir kartais net supykstu, o ji sako "Tavo gyvenimas, daryk kaip tau atrodo geriau, vis tiek nuo likimo nepabegsi.." 
Mano tetis irgi nuostabus zmogus. Daugelis draugu ji laiko kazkokiu babaisa, nes jis labai grieztas ir daug kas vaikysteje man buvo draudziama. Nebuvo pas mus seimoj tos vadinamosios "demokratines" tvarkos, visada zinojau, kad lemiamas zodis priklauso tetukui, bet niekad tam nepriestaravau..Aisku, kai buvau jaunesne, vis iskildavo noras priesintis (kad ir leidimui tik iki 11h uztrukti diskotekose), bet dabar uz viska esu jam beprotiskai dekinga..
Taigi manau esu viena is tu, kurioms labai pasiseke su tevais.
Visa gyvenima esu apsupta ju meiles, rupinimosi ir palaikymo. Viskas, ka jie daro, yra mudvieju su sese labui.
MAMA PASAULYJE!! Beveik visi mano draugai stebisi kaip galima taip gerai sutarti su mama. Ji man pirmiausia yra geriausia drauge. Ir gal tai keista kitiems, bet ji apie mane zino viska. "Viskas" tai ir yra viskas. Kartais net nereikia pasakot, ji tarsi telepate daug ka pati atspeja Ir keisciausia yra tai, jog dabar pradejusios lygint josios ir mano gyvenimus, pastebejom jog beveik viska as atkartoju, tik aisku kitas laikas, kiti zmones, bet scenarijus tas pats Tai tikrai keista.. Ir siaip mudvi esam kaip du vandens lasai.. Palygine josios nuotrauka, kai ji buvo 19, ir dabartines mano, daugelis draugu taip ir lieka nesuprate, jog tai du skirtingi zmones Beprotiskai myliu ja. Kiti sako, jog leidziuosi per daug jos reguliuojama, bet as tam nepritariu.Tiesiog pasitikiu jos nuomone, zinau kad ir ka ji sakytu, darytu, patartu, tai yra is visos sirdies..Ir kartais net supykstu, o ji sako "Tavo gyvenimas, daryk kaip tau atrodo geriau, vis tiek nuo likimo nepabegsi.." Mano tetis irgi nuostabus zmogus. Daugelis draugu ji laiko kazkokiu babaisa, nes jis labai grieztas ir daug kas vaikysteje man buvo draudziama. Nebuvo pas mus seimoj tos vadinamosios "demokratines" tvarkos, visada zinojau, kad lemiamas zodis priklauso tetukui, bet niekad tam nepriestaravau..Aisku, kai buvau jaunesne, vis iskildavo noras priesintis (kad ir leidimui tik iki 11h uztrukti diskotekose), bet dabar uz viska esu jam beprotiskai dekinga..
Taigi manau esu viena is tu, kurioms labai pasiseke su tevais.
Visa gyvenima esu apsupta ju meiles, rupinimosi ir palaikymo. Viskas, ka jie daro, yra mudvieju su sese labui.
Daug nieko neaiskinsiu, gal jums nepatiks mano zodziai, bet...
Per savo gyvenima daug kartu atleidziau mamai, kiekviena karta as ja suprasdavau. Suprasdavau, kad ji turi kita seima, jauna vyra ir kad mes su seserim tapom vaisai nereikalingi zmones jos gyvenime, vis galvodama kad kada nors viskas pasikeis ir t.t. Ir pasikeite. Dabar ji labai stengiasi buti gera mama, bet deja... jau pervelu ir as nesugebu istrinti is savo atminites ir sirdies ta didziuli skausma, jos kazkada pasakyt zodziu, padarytu ir nepadarytu veiksmu.
Man ji buvo reikalinga kai man buvo sunku. Dabar as turiu savo seima ir kai pati tapau mama as pradejau tiesiog nekesti savo motinos! Nes nesuvokiu kaip galima elgtis su savo vaikais kaip ji elgesi su mumis.
Beabejo as jai neleidziu reguliuoti mano gyvenimo. Nuo pat mazu dienu tvarkau savo gyvenima, kaip moku, bet pati!
Per savo gyvenima daug kartu atleidziau mamai, kiekviena karta as ja suprasdavau. Suprasdavau, kad ji turi kita seima, jauna vyra ir kad mes su seserim tapom vaisai nereikalingi zmones jos gyvenime, vis galvodama kad kada nors viskas pasikeis ir t.t. Ir pasikeite. Dabar ji labai stengiasi buti gera mama, bet deja... jau pervelu ir as nesugebu istrinti is savo atminites ir sirdies ta didziuli skausma, jos kazkada pasakyt zodziu, padarytu ir nepadarytu veiksmu.
Man ji buvo reikalinga kai man buvo sunku. Dabar as turiu savo seima ir kai pati tapau mama as pradejau tiesiog nekesti savo motinos! Nes nesuvokiu kaip galima elgtis su savo vaikais kaip ji elgesi su mumis.
Beabejo as jai neleidziu reguliuoti mano gyvenimo. Nuo pat mazu dienu tvarkau savo gyvenima, kaip moku, bet pati!
| QUOTE (NEBE nesciuke @ 2004 03 07, 22:49) |
| (...) gal jums nepatiks mano zodziai, bet (...) |
Na visai nešokiruojantys tie tavo žodžiai. Aišku, nesupras tie (-tos), kurie (-ios)augo po mamytės sparneliu ir po kiekvieno virktelėjimo begdavo guosti, nesupras tie, kuriems tėveliai kūrė gyvenimą: nuo darželio ir pirmos klasės iki vestuvių lydėjo tėvelių globa ir t.t.t. Pasakysiu šitaip: bent jau mano tėvų meilė vaikams buvo labai savotiška, taip, jei atidavė viską, viską kas priklauso tėvams, bet ne daugiau. Per dienas - naktis nearė juodai, netaupė pinigų butams ir t.t.t.t. Kiekvienas kelią į gyvenimą skynėmės savo jėgomis. Taigi mūsų voveriukai irgi pratinami prie kieto patalo ir karčios duonelės, kad žinotų ir kiek duona kainuoja ir, atsiprašau už liaudišką posakį - nepriimkit to tiesiogiai - kaip tėvo autai kvepia. Žinau viena: jei tėvai vaikų neišmokys gyvenimo - mokys svetimi, o jų pamokėlės bus oi kokios skaudžios...
Taigi pasakysiu vieną posakį, kurį labai dažnai kartoju: LIUBOV BEZ PRIDEL - TRIZHDY CHUZHE PREDATELSTVA - beribė meilė triskart blogiau už išdavystę.
Sorry, kad nukrypau nuo temos: tėvai turi vaikus auklėt "kietai", bet ne palikti jų - tai jau iš mamos (ir tėčio žinoma) pusės būtų labai niekšinga... Todėl supratau ir pilnai pateisinu tą jausmą, kai nejauti nieko, išskyrus abejingumą...
As su savo mama labai gerai sutariu. Mes tikros drauges, nors kaip drauge ji kartais irgi megsta pareguliuoti. As aisku papriestarauju, nors paskui vis tiek kaip ji padarau, nes pasirodo, kad taip yra teisingiausia. Kai gyvenau ne Lietuvoje tai ne taip stipriai reiskesi, o kai istekejau tai isvis maziau drista reguliuoti, nors vistiek lyg tarp kitko paskambina ir pasako: kad dulkiu siurblys rytoj Beko kainuos 99 Lt., Suprask: jums reikia nusipirkt dulkiu siurbli. Nors tai smulkmenos. Ir man ji pati geriausia mama.
| QUOTE |
| NUOSTABIAUSIA MAMA PASAULYJE!! |
Pavydziu toms, kas gali taip apibudint mama. Kiek su ja susitinkam ,tiek kartu susipykstam
. Draugas sake, kad kitos su anytom taip sutaria, kaip as su savo mama. Negaliu nieko pakeistiJi reguliuoja viska: 
pradedant nuo to, ka tureciau valgyti, iki to, ka mums reikia pirkti, o ko ne. Mes gyvenam atskirai, bet ramybes neturiu nei viena diena. Skambineja kas 5 minutes!!! Jeigu papiestarauju, is kart susipykstam. Jai kazkodel atrodo, kad as tureciau savo drauga kontroluoti taip, kaip ji mano teva, kuris is vis seimoje neturi balso. Jos charakteris siaubingas, ir visa gimine bei pazystami tai supranta, tik ji pati ne. 
Sakot, kad po gimdymo pagerejo santykiai??? Noreciau, kad taip butu. Kai vaika palieku pas juos (dukte labai myli seneli), aprengia tiap, kad vaikas slapias nuo prakaito ir dar pasodina prie elektrinio sildytuvo!! Siaubas!! Jeigu sutinka paziureti vaika, as isvis negaliu pasakyti, kaip aprengt, ka jai duoti valgyti. Mama isivaizduoja, kad tik ji vienintele moka vaikus auginti. Norejom samdyti aukle, kai vaikas sirgs, nes jau atsibodo klausyti priekaistu ir gaila perkaitinamo vaiko.
Nezianu, kaip elgtis su dukra
, kad uzaugus apie mane tip negalvotu 
aciu dievui, kad ne kartu gyvenam nes kitai tai nezinau kas butu suestume viena kita teik ji, tiek as nenusileidziam tai karas budavo istisai uztat dabar ramybe pamatai i men viena karta ir gana
| QUOTE (voveriukas36 @ 2004 03 07, 19:50) |
| stūmėm nuo savęs visas pagalbas, užtat dabar rami galva. Mano šventu įsitikinimu kas valdo pinigus, tas užsako muziką, šiuo atveju mes su voveraite esam ramiakai - neikas mums neįsakinės kaip gyvent. |
O as neatsispyriau
negrazu taip is mano puses, bet gerai, kad mama toli gyvena. Jau kaip ji reguliuotu
taip sugeba netiesiogiai viska sumodeliuoti.siaip tai reto gerumo, tik visur jos virsus turi buti.
Pasirodo, nemazai yra nesutarianciu
Dabar mano santykiai su mama - puikus. Bet tik del tos priezasties, kad nekartu ir ne tame paciame mieste gyvename. Kai pasakiau tevmas, kad isvaziuoju ir gyvensiu atskirai, o dar su vyriskiu, tai isgirdau ivairiausiu dalyku apie save ir savo isrinktaji. Bet praejo jau 6 metai, ir mama dabar pati tvirtina, kad vaikai turi gyventi atskirai. Mes dabar drauges. Tik as jai stengiuosi nieko apie save per daug nepasakoti. Kai suzinojo, kad darome vaikeli ir niekaip neiseina, tai pareiske, kad gal as tukstanti abortu esu pasidariusi, kad neiseina. Sako, visoms iseina, o tau ne! Jei as buciau bomze, prostitute- na gal tada mama ir galetu taip pagalvoti. Dabar issilaikau save pilnai, dar ir tevams padedu, o ji - prasom, vietoj uzuojautos ar patarimo tik kaltinimai. Kai tai supratau, nusprendziau - kuo maziau zino tup geriau. Ir tikrai, dabar - ramu!
Mano mama pedagoke, taip kad faktas kad nuolatos girdziu jos nurodinejimus...
is vaikystes visai mamos neprisimenu, labai myliu sasvo senelius ir teta, todel tik josis vaikystes prisimenu, jie mane visada gindavo ir uzstodavo... pradinese klasese mama mane tampydavo uz plauku, kai nemokejau matematikos, ir siaip tie tampymai uz plauku giliai sirdin istrige, tik apie tai nekalbam, jei davarydavo iki asaru puldavau teciui i glebi, kazkaip jis mane suprasdavo...
dabar kai pati esu mama, santykiai siek tike pasikeite, bet nurodinejimo neisvengiu, nuolat girziu kad tavo vyras to ir ano nepadare, tu dulkiu nenusivalei ir pan. galu gale, ji negali ilgiau nei pora valandu vaiko paziureti - pavargsta, nes pati manes neziurejo- palikdavo mociutei...
keisciausia, kad ji pati savo mamos beveik nelanko, paskambinti nesivargina...
zaviuosi tik mamos uzsispyrimu, tvirtu charakteriu, ryztingumu, kuriu deja is jos nepaveldejau...
kaip ten bebute, ji vis tiek yra mano mama
is vaikystes visai mamos neprisimenu, labai myliu sasvo senelius ir teta, todel tik josis vaikystes prisimenu, jie mane visada gindavo ir uzstodavo... pradinese klasese mama mane tampydavo uz plauku, kai nemokejau matematikos, ir siaip tie tampymai uz plauku giliai sirdin istrige, tik apie tai nekalbam, jei davarydavo iki asaru puldavau teciui i glebi, kazkaip jis mane suprasdavo...
dabar kai pati esu mama, santykiai siek tike pasikeite, bet nurodinejimo neisvengiu, nuolat girziu kad tavo vyras to ir ano nepadare, tu dulkiu nenusivalei ir pan. galu gale, ji negali ilgiau nei pora valandu vaiko paziureti - pavargsta, nes pati manes neziurejo- palikdavo mociutei...
keisciausia, kad ji pati savo mamos beveik nelanko, paskambinti nesivargina...
zaviuosi tik mamos uzsispyrimu, tvirtu charakteriu, ryztingumu, kuriu deja is jos nepaveldejau...
kaip ten bebute, ji vis tiek yra mano mama
