
deja ash pasakyt kad mano mama man geriausia drauge negaliu, sutariam normaliai, bet tik tiek. kai draugavau su pirmu vaikinu, t.y. pirma rimta draugyste kai buvo tai nu tipo buvo fainai savo mamai pasipasakot, nu zodziu drauges. tas vaikinas ziauriai lysdavo i subine mano mamai, o jai tas be galo patiko o tada ir prasidejo. kai pykstuos su juo kalta budavau visada tik ash, kai ka jis blogai padarydavo, vistiek kalta ash ir tt. po to mes ishsiskyrem. seke eile visokiu trumpalaikiu draugysciu, kol sutikau dabar jau mano vyra. kai draugavom tai buvo nelengva, nes manishkis mamai i subine nelysdavo, ash nieko nepasakodavau kas blogai ar gerai, tik shiaip bendrais bruozais. tada prasidejo prieshtaravimai musu draugystei ir dar visokiu nesamoniu milijonas, bet kai pamate tvirta mano apsisprendima tai su viskuo susitaike ir dabar jau zentelis labai geras, o dukrele vel po truputi darosi negera...
juokas ima, bet laime jau zinau vaistus nuo tokiu situaciju:)

O man truputį keista, kai skundžiamasi motinom... Stebiuosi, kaip suaugę žmonės negali sutarti. Man taip paauglystėj buvo, kaip kad visiems būna, o po to labai normaliai su mama bendraudavom, nekildavo problemų. Ir ją palaidojus buvo dvigubai blogai dėl to, kad praradau ne tik mamą, bet ir draugę...
QUOTE(Raduga @ 2005 10 07, 07:50)
O man truputį keista, kai skundžiamasi motinom... Stebiuosi, kaip suaugę žmonės negali sutarti. Man taip paauglystėj buvo, kaip kad visiems būna, o po to labai normaliai su mama bendraudavom, nekildavo problemų. Ir ją palaidojus buvo dvigubai blogai dėl to, kad praradau ne tik mamą, bet ir draugę...
Mano mamaitei vis dar labai rūpi gelbėti savo mažąjį jaunėlį 38 metų pupuliuką, kad darbe būtų gerai, kad "blogos" mergos nesugadintų, peikia mane, kad neprisidedu prie gelbėjimo komandos. Pagrindinių kalbų moto: tu visada pati susitvarkai, o jis vargšiukas...Tai kažkaip nei kada pasiguosti ar palaikymo išeina susilaukti, nes mano problemos būdavo nelaiku...Tai ir nežinau kodėl negaliu išsišnekėti nuoširdžiai. Nėra tradicijos ir tiek.
Visada svajojau tureti tokia mama, su kuria galeciau pasikalbeti, iassiverkti kai man sunku, dziaugtis kartu..Bet deja, tai ir liko tik svajones..
Mazdaug iki 12m su ja sutariau lyg ir neblogai, nors ko man tada reikejo..O stai paskui prasidejo mano baisiausias gyvenimo kosmaras, kuris tesiasi iki siol..Persikraustem gyvent i kaima, tevai pradejo gert,pries 7m zuvo dede(mamos brolis)vaiku teisiu apsauga pasieme mano mylima pussesere(dedes dukryte, o mama ja paliko,tai mes ja ir auginom praktiskai nuo pat gimimo,na ir prie sio atemimo prisidejo mano teveliai, nes parase pareiskima, o stai dabar mama del to grauziasi, nors jau velu ka nors pakeist, as jiems uz tai niekada neatleisiu),zuvo 11m sesute mano,tevai dar labiau pradejo gert, mane pradejo isvarinet is namu, todel teko iseit ir pradet savarankiskai uzsidirbinet sau ant duonos(man buvo 16)..Po to kazkaip ji buvo perstojus gert, negere metus,pasitaise,lyg ir pradejau ja pasitiket, bet ir vel viskas is naujo..
Su tevu isvis nebendrauju, tarp musu didziule neapykanta, jis manes nekencia nuo pat gimimo, net nezinau kodel..Domejausi, gal esu ne jo dukra, bet tvirtina kad jo..Jie dar net nemate savo anukeles, o jau kiek laiko..Geda man labai uz juos pries vyra, pries draugus, vienu zodziu pries visus, o jiems ne kiek..Jie net vestuvese nedalyvavo, o taip truko motinos
Bet man ju gaila, ir labai noriu jiems padet, nors jie daug skausmo man suteike..Kai tik juos prisimenu ar pradedu kalbet apie juos, tai visada su asarom..Per juos nervus susigadinau, o jie man sako: 'ko tu nervuojiesi?'Galima sakyt as tevu neturiu..Vyro tevai labai padeda, ir as esu jiems uz tai labai dekinga..
O taip truksta motiniskos meiles ir silumos(zinoma ir teviskos, nors net nenutuokiu kokia ji yra)..






QUOTE(Jurgutė @ 2005 10 07, 09:23)
Visada svajojau tureti tokia mama, su kuria galeciau pasikalbeti, iassiverkti kai man sunku, dziaugtis kartu..Bet deja, tai ir liko tik svajones..
Mazdaug iki 12m su ja sutariau lyg ir neblogai, nors ko man tada reikejo..O stai paskui prasidejo mano baisiausias gyvenimo kosmaras, kuris tesiasi iki siol..Persikraustem gyvent i kaima, tevai pradejo gert,pries 7m zuvo dede(mamos brolis)vaiku teisiu apsauga pasieme mano mylima pussesere(dedes dukryte, o mama ja paliko,tai mes ja ir auginom praktiskai nuo pat gimimo,na ir prie sio atemimo prisidejo mano teveliai, nes parase pareiskima, o stai dabar mama del to grauziasi, nors jau velu ka nors pakeist, as jiems uz tai niekada neatleisiu),zuvo 11m sesute mano,tevai dar labiau pradejo gert, mane pradejo isvarinet is namu, todel teko iseit ir pradet savarankiskai uzsidirbinet sau ant duonos(man buvo 16)..Po to kazkaip ji buvo perstojus gert, negere metus,pasitaise,lyg ir pradejau ja pasitiket, bet ir vel viskas is naujo..
Su tevu isvis nebendrauju, tarp musu didziule neapykanta, jis manes nekencia nuo pat gimimo, net nezinau kodel..Domejausi, gal esu ne jo dukra, bet tvirtina kad jo..Jie dar net nemate savo anukeles, o jau kiek laiko..Geda man labai uz juos pries vyra, pries draugus, vienu zodziu pries visus, o jiems ne kiek..Jie net vestuvese nedalyvavo, o taip truko motinos
Bet man ju gaila, ir labai noriu jiems padet, nors jie daug skausmo man suteike..Kai tik juos prisimenu ar pradedu kalbet apie juos, tai visada su asarom..Per juos nervus susigadinau, o jie man sako: 'ko tu nervuojiesi?'Galima sakyt as tevu neturiu..Vyro tevai labai padeda, ir as esu jiems uz tai labai dekinga..
O taip truksta motiniskos meiles ir silumos(zinoma ir teviskos, nors net nenutuokiu kokia ji yra).. 






Esi šaunuolė, kad sugebėjai nunueiti tėvų pėdomis, išsikelti sau gyvenime aukštesnių tikslų ir jų pasiekti. Puiku, kad nepasekei tėvų pavyzdžiu, tikiu, kad Tau buvo nelengva.
Gyvenimas Tau jau atlygino - turi savo šeimą ir netgi gerus uošvius.

O aš mergičkos beprotiškai myliu savo mamą. ji ne tik mano geriausia draugė, bet ir tas žmogus, kuris be jokių išimčių visuomet nori tau tik gero
turiu superinį mamuką ir tikrai norėčiau tokios visoms palinkėti...Susitinkame mes nedažnai, nes gyvename skirtinguose miestuose, bet susiskambinam kasdien, net jei ir nėra ką pasakyti...Nežinau, ką be jos daryčiau


Mano mama nuostabi. Visada zinojai, jei istiks kokia beda, - galesiu i ja atsiremti. Ji visada paguodzia, duoda patarimu, apkabina. Labai myliu savo mama
Neprisimenu, kad kada nors butume susipykusios, ar saukusios viena ant kitos...

mano mama gera, protinga moteris... kai reikia tai pataria, gerbiu ir myliu ją

Aš taip pat labai labai myliu savo mamą. Ir ji mane be galo myli, gal būt todėl, kad esu vienturtė labai mėgsta reguliuoti man gyvenimą, nors jau seniai kartu negyvenam. Anksčiau dėl to pykdavau, o dabar nekreipiu į tai dėmesio, paprasčiausiai džiaugiuosi, kad turiu tokią mylinčią ir rūpestingą mamą.
Neseniai palaidojau mamą,dabar iki skausmo trūksta tų gyvenimo reguliavimų,už kuriuos visada pykau.Mylėkit mamas,kol jos su jumis,net jeigu ir nevisada jos teisios ,jūsų akimis žiūrint, būna...
as turiu superine mama


Kai buvau paauglė- žinoma pykomės. Po to išvažiavau studijuoti ir viskas po truputį keitėsi. Dabar - mano kolegoms labai juokinga, kaip aš kalbuosi telefonu su mama - tai kaip su drauge, tai aš ją mokau
ir reguliuoju
aš jai daug ką pasipasakoju, nes tikrai žinau, kad ji manęs nepasmerks, neapkalbės ir tikrai nelinkės blogo
žinoma, kartais pykstamės - pagrindinai dėl to, kad ji vis bando man surasti vyrą. Bet aš žinau, kad ji tai daro iš meilės man, kad aš nelikčiau viena.
Ir apskritai - aš labai myliu savo mamą, man patinka pirkti jai dovanas ir visaip kitaip lepinti ją niekučiais
patinka nusiųsti e-mail'u gražius paveiksliukus, kad ji pradėtų darbo dieną šypseną, patinka pliurpti su ja telefonu visiškai tuščiomis temomis. Ką tik su kalbėjom - pasiguodėm, kad šiandien rodo paskutinę Namų šeimininių seriją....
ji puiki, graži, protinga, tikslo siekianti ir be galo tolerantiška. Ot



Ir apskritai - aš labai myliu savo mamą, man patinka pirkti jai dovanas ir visaip kitaip lepinti ją niekučiais


