Likęs vienas šuo baigia suvalgyti namus

Rašau jau netekusi vilties ir tikiuosi supratimo ir patarimo kaip elgtis toliau
Pries puse metu pasiėmėme kalaitę iš prieglaudos, labai miela tik labai baili buvo. Prieglaudos darbuotojas sakė, kad tikriausiai mušta buvo
Labai pagailo. Iš karto nuvežėme pas veterinarą apžiūrėjo - serga. Pagydėm. Labai džiaugėmės ir mylėjom su vyru. Labai labai. Už tai labai širdį skauda rašant ir verkt norisi. iškentėm sisiojimus kakojimus kambary. Džiaugėmės kiekviena diena kai to nedarydavo ir jau visiškai priprato lauke viską atlikti.
Vedžiojom į parką - laksto džiaugiasi ir vis labiau mus myli ir mes ją. Labai gaila palikti, kai reikia į darbą. Tačiau tenka.
Na visa esmė prasidėjo prieš kokį mėnesį. Grįžau vieną dieną iš darbo ir radau visas savo knygas sugraužtas į šiupuliukus... Labai skaudu pasidarė, na bet suslėpiau viską. Teisinau, kad dantukai auga tai graužia viską. Bariau, atrodė labai liudna. Visą vakarą nebendravau, rodžiau, kad labai nuliūdino mane. Kitą dieną viskas gerai. Pasivaikščiojom ir išėjau į darbą.
Taip jau mėnuo... Grįžtu - ir vėl tas pats. Šiadien labai nuliūdau, nes buvau sudėjusi tikrai brangius daigtus į dėžę ir ją įgrūdus į spintelę. Grįžau - visos grindys vien skiautės. Mano vyras liko be žado.Ir taip VISĄ MĖNESĮ. Labai myliu ją ir džiaugiausi, kad pagaliau ir aš turiu šunytį apie kurį labai ilgai svajojau. Guli dabar kampe ir žiūri gailiom akytėm, atrodo viską supranta, bet žinau kad rytoj viskas vėl bus taip pat. Jau neturiu fantazijos kur visus daigtus sukišt į kokias dėžes ar ką...
Labai prašau manęs nesmerkti, tikrai tikėjau kad viskas greitai pasibaigs... Netenku vilties ir netgi galvoju, kad gal ne man šunį laikyti... :_____(
Patarkit ką daryti. Jau daug kas sakė, kad ji nepasikeis, kad atiduoti kitiems. Bet labai myliu ją ir labai skaudu, kad išgelbėjom ją tikrai iš baisių sąlygų ir labai mylėjom ir taip vyksta...
KĄ DARYTI????

O jūs buvote bent 1 dresūros pamokėlėje, a?


Taigi ir DUODU tau PATARIMĄ - eik su savo kalaite KUO SKUBIAU į dresūrą!

Ir nėra jokio reikalo čia tau dabar verkšlenti! Patys dėl to kalti

Taip verkšlenu, nes tikrai viskas gerai atrodė ir labai skaudu kai taip. Grįštu iš mokslų ir darbų, ketinu išsivest savo meilę į parką ir nieko nesinori tai pamačius. Ačiū už kritiką.
dresūra vienas dalykas.
gal kas patars kaip namie šunį išmokint NEGRAUŽT KNYGŲ???

daryti jai aptvarą namuose ar uždarinėti į narvą, na kažkas tokio...
aš asmeniškai tam nepritariu, bet lengva man nepritarti, kai mano šuo taip nedaro
sėkmės jum, nenukabinkit nosies, grįžę iš darbo skirkit jai kuo daugiau dėmesio, naujų žaislų pripirkit, lauke gerą krosiuką prasibėkit

Gal pabandyk uždaryti į tokią patalpą, kurioje nėra ką sugriaužti. Ir duok jai tik jos žaislus, pagirk kai juos griaužia, kai su jais žaidžia. Deja, per vieną dieną neišmokinsi.
Mano vokietukė kai buvo maža, grauždavo tik dantų pastą, muilą, šampūną ir plaukų dažus, indų ploviklį ir t.t Nėra suėdusi nei vieno kito daikto, tik tokius. Tiesiog išmoko atsidaryti vonios duris, o ir vaikai dar mažiukai būdavo, kartais pamiršdavo uždaryti. Kartą suėdė ūkiško skalbiamo muilo gabalą ir labai apsinuodijo, vos atgriebiau. Nuo to karto net nežiūri į tą pusę.
Linkiu daug kantrybės, bet neatiduok šuniuko, paskui labai gailėsies. gal jai dėmesio trūksta, gal jo jaičiasi nesaugi namie ir valgo viską, kas turi šeimininkų kvapo
Be to, man atrodo, kad yra kikoj kažkokio skysčio, kurį užpurškus šunys nebeliečia.

Ačiū jums už patarimus. Apsiraminau truputį. Tikrai visokių minčių kyla, kai viskas taip. Nemanau kad išdrįsiu atiduoti, nes su vyru mylim kaip savo vaiką.
Žinau tą skystį, draugai naudoja kad baldų šunelis negraužtų. Bet viso kambario tai neišpuskši... Na jau nebeliko ką purkšti, viskas sugraužta...
Tikrai tikiu kad tai baigsis ir užaugę būsim geros

Būtinai įsigykit narvą. Daiva D. pateikė labai gražią istoriją Jei tik tinkamai pripratinsit, šuniui narvas niekada nebus bausmė ar kalėjimas. Aš su savo šunimi labai lengvai išgyvenau "graužimo laikotarpį" būtent narvo dėka

Tegul draugai ir toliau šneka, kad taip bus visada, o tu drąsiai atsakyk, kad ne. Viskas praeis- visi maži šuniukai turi tokį įprotį Mes jau netekom viso komplekto tapkių Nekalbu apie apgraužtas šluotas, lenteles koridoriuj, nuo sienų nuluptus tapetus ir t.t. Dar ir šiandien vaikštau su kedais, kurių vadinami liežuvėliai nugraužti- bet po kelnėm nematyt šitą paslaptį žinom tik dviese- aš ir mano kipšas

Šiaip patarčiau šunį jei įmanoma, kol mokinsitės elgtis mandagiai, uždaryti koridoriuje- neįsivaizduoju, kas būtų likę iš namų jei būčiau leidusi po visą butą šeimininkaut kai lieka vienas Dabar nuniokotas buvo tik koridorius

Išeinant iš namų šuniukui palikit žaislų, kad būtų kažkoks užsiėmimas, aš krūvą šakų parsinešus namo, kad mano gražuolis laimingai dantis galastų Pats parsineša sau patikusią šaką Vienos šaknies neįveikia kelintas mėnuo Ir aišku išsidūkit gerai kieme, kad namie daugiau miegoti norėtų
Ir nenukabinkit nosies, viskas tikrai praeis- šuniukas suaugs, subręs, pavienių avarijų be abejo pasitaikys, bet kuo toliau tuo rečiau

Nieko keisto, neįprasto ar stebėtino. Daug šunų palikti vieni niokoja namus. Aš pati turiu namie dvi kales. Viena 6,5 metų ir kartais apimta liūdesio ar pasijutus apleista nukramto gabalą antklodės Kita metinukė - hyperaktyvus, nuostabiai meilus padaras. Vardan mano nervų saugojimo ir namų išlikimo - NIEKADA nepaliekama namie viena paleista. Ji turi savo saugų ir patogų "namą" - didelį narvą ir visada ten paliekama, kai žmonės išeina. Kitu atveju manau būtų dar gerokai baisiau nei Jūs čia pasakojat. Nes mažylė sugeba nusitraukti nuo spintelių ir lentynų daiktus, sudraskyti į skutus ką tik pasiekia - griaunamoji galia tikrai didžiulė. Nematau kažkokios tragedijos išeinant palaksčiusį, paėdusį šunį uždaryti narve, vardan jos apčios sveikatos ir namų saugumo

Pirkit narva pati isbandziau savo suniui. Kai parnesiau namo narva kartu lindom i ji parodziau suniui, kad narvas nera blogis ir jau ta pati vakara kuo puikiausiai mano mazylis jame miegojo ir naudojau ji, gal tik koki menesiuka mazylis mano greitai suprato jei padarys ka nors negero bus uzdarytas 5 minutem i narva.

Aš taip pat tik už narvą Kai palengva ir protingai šuo pripratinamas prie narvo, jam jokia tragedija jame pasėdėti

Galiu papasakoti iš savo šunų gyvenimo: vienam šuneliui (kurio nėra jau gyvo) narvas buvo nupirktas parodoje ir jis į jį iš karto uždarytas. Po kelių minučių išleidau. Na, šuo dar jaunas, aplinkiniai pradėjo glostyti, o kai jam nusibodo/pavargo, jis pats nuėjo į narvą Ir net namie pratinti jo nereikėjo, nes tapo aišku, kad narvas yra jo saugi "būda".
Dabartinė trijulė turi dyyydelį narvą. Išeinant į darbą, mergičkas uždarau jame, nes viena naikina baldus neturėdama ką veikti. Deja, berniukas puola pirmas į narvą, vos pašaukiu Jis nenori likti "laisvėje".
Į narvą šunys bėga graužti žaisliukų, sušlamšti skanėstų, pasislėpti nuo barimo ar šiaip pasnausti. Narvas jų namai ir užuovėja

Aš taip pat visom keturiom už narvą. Mano trys gražuoliai gyvena dviejuose narvuose ir jokių bėdų. Ten valgo, geria, prigult nueina ir, aišku, pasilieka, kai mūsų nebūna namie. Jei virtuvėj valgyt gaminu, tai jie neraginami į narvus sugriūna.
Manau, tai puiki išeitis, ir šuo laimingas ir šeimininkas ramus.