Aš apie dienoraštį nieko nežinojau ir net negalvojau.
Idėja buvo mano vyro, kuris iš pirmos santuokos turi dukrą, labai ją myli ir iki šiol pildo tą dienoraštį.
Dabar įsitraukiau ir aš - kai užeina nuotaika - sėdu ir parašau. Taip pat ir vyras.
Duosime seneliams ką nors įrašyti. Tiesa, aš šiek tiek nusistačiusi prieš tai, kai žmonės rašo tik dėl paties įrašo, pvz: "vaikeli, gyvenimas sunkus, linkime tau ištverti visus sunkumus... " ir bla-bla-bla.
nepatinka man tai, bet, anot vyro - vis tiek vaikui jau vien tai bus idomu, kad tas įrašas jo seneliu, tetos ar dėdės darytas.
Na, o aš, prieš rašydama ką nors į tą dienoraštį, vis pamąstau, ar tikrai vaikui bus įdomu, ką parašiau?
todėl ir rašau, kaip mes rinkome jam (t.y. - jai

) vardą, gal dar reikės parašyti, kaip susipažinome su tėčiu ir t.t.