sveikutės

aš kaip balta varna, kartais įlendu pasiskaityti.
Pasiilgstu bicės, jos loginių samprotavimų, bice, kur dingai?
QUOTE(Andryte @ 2008 10 23, 22:11)
Labas vakaras mergaites,
as taip siandien kazkaip gerai vakara praleidau ir gerai nusiteikus cia atejau, ale blyn paskaiciau savo Rutos birzelinuku skyreli ir taip susinervavau. Ir negaliu, taip pykstu ant saves, kad mane nervas ima del tokiu dalyku, nes zinau, kad taip negerai, kad taip negalima, kad reikia dziaugtis uz kitus zmones. Vienu zodziu suzinojau, kad viena moteris laukiasi. O mes su ja kartu vaikus i tokia mokyklele vedam ir ten kartu sedim, plepam. Tai dabar kaip kokia durne, taip susinervavau. Zinau, kad negerai, nes tikrai negerai, ale sedziu dabar ir galvoju, kaip man reikes jai i akis paziuret, kaip su ja kalbet, kaip ja pasveikint reiks ir tiesiog asaros akyse. Blyn, blyn, nu kodel tas gyvenimas toks sudinas...
Pradžioje mane irgi keistai veikdavo naujienos apie kitų neštumą, maži vaikai ir pan. Toks pavydo jausmas sukildavo. Bet kadangi nekenčiu pavydo labiau už viską pasaulį ir prisimenu, kai pati būdavau

, kaip mane varstydavo piktais žvilgsniais moterys, kaip kai kurios pažįstamos atšaldavo mano atžvilgiu, tarsi nebenorėdavo su manimi bendrauti - būdavo žiauriai skaudu ir nemalonu. Tai va, nenorėjau pati tokia tapti. Nes ką gali žinoti, gal tie pikti žvilgsniai, pavydas atliko savo juodą darbą
Andryte, gal tau padės mano receptas? Aš ramiai galiu žiūrėti į nėščias moteris ir mažus vaikus, ir širdyje linkėti jiems tik laimės ir sveikatos. Nes kai pagalvoji, kiek aplinkui skausmo. Ta laimė tokia trapi. Kiek moterų sunkiai pastoja, metų metus nesulaukia stebuklo. Ir tos dvi juostelės teste tiek mažai tereiškia. Reikia dar sėkmingai išnešioti, pagimdyti. O mes geriau už kitas žinome, kad taip ne visada būna. O kur dar vaikų apsigimimai, sunkios ligos... Ir kai žiūrime į moterį su pilvuku, geriau palinkėti laimės, sveikatos jai ir vaikučiui, nes pavydėti negalima, juk kiekvienas turi savo likimą, ir neaišku, kokio likimo galime pavydėti. Vieną akimirką žmogus laimingas, o kitą patiria didžiausią skausmą.
Ne visi tėvai patiria tokį siaubą kaip mes, ne visi laidoja savo vaikus. Bet kiek neįgalių, sunkiai sergančių vaikučių, kiek jų nuskęsta, apsinuodija, miršta autoavarijose. Ne vienas nežinome, koks likimas mūsų laukia. Nėra namų be dūmų, o man dabar atrodo, kad nėra šeimos be skausmo. Kiekvienam savos bėdos, mes nesame nelaimingesnės už kitus žmones. Paprasčiausiai ateina tokia diena, kada reikia iškentėti ir toliau gyventi.
Visiems būna ta juoda diena.
Prirašiau daug, tikiuosi pavyko perteikti esmę

Aj būčiau aš dievas, padaryčiau, kad žmonėms netektų tiek kentėti, kad vaikai nesirgtų baisiomis ligomis. Žodžiu, kai bus kiti dievo rinkimai, balsuokite už mane