tylene pasidariau paskutiniu metu. jauciu viskas susidejo: rudens ramybe, sukaktys, darbas, ateities planai. Kazkuri mano dalis nugrimzdusi, matyt intensyviai masto apie gyvenima , o va kita uzsiima visokiais niekais
.Jamaika jauciu mano logika atostogauja todel vis reciau ka nors rimtesno galiu pasakyti
. ..Toks is tiesu labai keistas etapas. Galvoje vis skamba Vaiciunaites eilerastis. Imetu ji cia. Jis ilgas, bet pasako viska apie mano savijauta TRYLIKA STROFŲ
(Pagal M. K. Čiurlionio Pasaulio sutvėrimą)
...Sutverk mane man taip baisu,
aš sklidina tylos balsų,
aš dar esu beformė masė,
dar niekas manimi nemąstė,
aš dar tik laikas beasmenis,
dar tik raukšlėjas mano smegenys.
*
...Lediniuos ūkanų kalnuos
sutverk mane aš kankinuos,
aš trokštu gyvasties: gal nervų,
o gal akių, kad atsivertum
ligi sužeidžiančio tikrumo
žaibavimu uolų karūnoj...
*
...Sutverk mane iš nebūties,
ištaręs tamsai tebūnie!
Iš nesuvokto siaubo įsčių
iššauk į begalybę blizgančių
žvaigždynų, nes po ta ranka
mane valdys šviesos trauka...
*
...Aš gaivalas dar tebesu
sutverk mane iš debesų,
aš dar chaosas ir miglynai,
bet atsiskirs krantai, gilyn
nuslūgs vanduo, ir iššviesėjęs
mane išplaus visatos vėjas...
*
...Sutverk mane vandens ženkle,
apaugusią bangų žole,
jau vandenų beribėj sferoj,
gal kažkurioj pirmykštėj eroj
pasėti dugno augalai
dėsningai, dosniai ir aklai...
*
...Kad palytėjimą pajustum,
sutverk mane iš jūros putų,
praskleisk miglas kažkur kriauklėj
aš jau stangrėju, gal jau greit
priversi plakti mano širdį,
raudonai saulei tekant šįryt...
*
...Sutverk mane iš savo sapno,
iš atskalūniško alsavimo,
iš plaukiančios lelijos sėklos,
aš trokštu formos, trokštu sielos,
o vos pražydusi, tau šviesą
išspinduliuosiu tarsi viesulą...
*
...Man kūną, kaip diena realų,
sutverk iš kraujo ir koralų,
iš prasiskleidusios ugnies
jos neužpūs visatoj nieks,
bus ligi šiurpulio šviesu,
vos tik suvoksiu, kad esu...
*
Sutverk mane ugninį aisbergą,
tamsos gelmėj pažinęs aistrą,
pašventink dugno augmeniją,
jau spindesio per daug many,
pro ledines bangas nudeginęs,
ligi dangaus išauga medis...
*
...Kol liūne liepsnos neužduso,
sutverk aš plauksiu, kur medūzos,
kur gelmėje sustingsta gintaras,
kur visa raibuliuoja, kinta,
kur visa, kas yra, sudievinta,
sutinkant stulbinančią dieną...
*
...Sutverk mane. O jūrų rojau,
aš tau nenorom atkartojau
pražystančią šviesos ekstazę,
kada septynios spalvos tęsia
tau septynių natų gilybę,
jų prasmę, aiškią ir dvilypę...
*
...Lyg padermę miglos miražų
sutverk mane iš mineralų
ir juos atspindinčio vandens,
paskui jame pasivaidens
ir oro bokštai vėjų miestuos,
ir nepasiektos niekur sietuvos.
*
...Sutverk mane. Drėgna ir vaikiška
dar neregėtų jūrų žvaigžde,
dabar tu iš bedugnės atneri
į skaidrią saulės geometriją,
dabar sukrūpčioji, pajutusi
tą amžiną gyvybės judesį...
..................................................................................................................
Andryte pirmiausiai uzuojauta del liudnos sukakties
Labai tikiuosi, kad tas nejaukumas ir liudesys pamacius
praeis arba bent jau sumazes su laiku, nors tikriausiai tavo pacios nestumas labiausiai padetu sitoje situacijoje. Labai nesinoretu, kad tau tektu del situ jausmu keisti darbo krypties!!! As tai labai keista, bet visikai neisgyvenau situ jausmu, matyt eilinis smegenu sposas 
. Atvirksciai pasidariau nepakenciama, turiu drauge , kuri laukiasi ir jai buvo preeklampsija su pirmuoju tai nuo pirmu savaiciu nervinuosi taip tarsi pati laukciausi, matyt kazkokia reakcija, kai norisi apsaugoti visus ateityje gimsiancius leliukus, norisi padaryti tai ko nesugebejau padaryti savo atveju 
. Bet turiu prisipazinti, kad atskiri atvejai sukelia ir balta pavyda ir sioki toki pykti. O del darbo su maziukais atsirado daugiau baimes ir nepasitikejimo savimi, bijau padaryti klaidu, bet jei kada pasirysiu grizti i rezidentura tai dirbsiu tik su vaikais tik abejoju del specializacijos, isvajota onkohematologija gali tekti uzmirsti, nezinau kaip as gyvenciau su kasdiene vaiku mirtimi salai saves . STT jau taip nedaug liko
Parasiau ir siurpuliukas nuejo kunu, jau dabar nervintis pradedu del tavo gimdymo 
. Beje mano drauge kurios terminas savaitele tesiskiria saindien dejavo, kad miega vos ne kiaura para, ruosiates mergaites 
Rasa saunuole tavo miglute
. Tuoj pabirs zodziai viena spo kito, net pati nepastebesi kaip destys filosofines mintis ir mokys tave gyventi 
(cia karti patirtis )Edeva sveikatytis tavo pupai, liudesys kai mazuliai serga, man va irgi nervai jau riba baigia pasiekti, Amuka kosti ir snargliuojasi beveik du men . Sveikit mergaites ir geros keliones pas tetuka
BIM dziugu, kad nors karteliais uzbegi ir liudna, kad po pakylejimo vel kristelejai i liudesi, bet tai dar viena netektis, kuria reikai isgyventi todel nenuostabu, kad tau kartais beprotiskai sunku ir liudna
Laikykis mergaite ir ateik pas mus jei tik noresisi, taves visada laukiamO ka gi gero pasakyti visom pabegusiom i liudesio sali-gal, kad be liudesio nezinotume kas yra dziaugsmas, kad jo nereikia bijoti, bet per ilgai uzsibuvusiam neuzmirsti maloniai priminti, kad jau laikas iseiti .. . Is tiesu artejancios velines ir kaledos norom nenorom atnesa susimastymo ir liudesio aura, tai praeis
Gyvenimas sioje zemeje trumpas ir mes vertos dziaugsmo todel liudesiui anksciau ar velaiu teks su tuo susitaikyti
nu jau uzteks man siandien rasliavos kol nepradejot dziaugtis, kad pabegu kuriam laikui, beveik visa puslapi prikeverziojau
Labos nakteles visom. Ir grazaus artejancio savaitgalio
