Kaip atpratinot nuo miego jūsų lovoj?

musiske, tai jei nakti atvaro, tai su trenksmais mamytei pavyksta iskrapstyt
O jei paryciais, tai ka daba priglaudziam begle

O as savo didziaja nuo 8 menesiu perkeliau Teko kelis vakarus :pakariauti:, bet labai greit priprato Manau reikia kuo anksciau, kaip tik baigia mamos pienuka

Musu mergaite nuo 6 men jau savo kambaryje miega. Dabar turim problemu su miegu, tai buna visaip, ir su visa lovyte atkeliauja i miegama, ir bendra lova Bet pradzioje nebuvo jokiu problemu pripratint miegot atskirai.

Sveiki,

Apie vaikucio miegeli temu netruksta, bet vis vien noriu pasidalinti savo vargeliais
Kai mano dukrelei buvo 9 men., as, dukrele ir mano vyras persikrausteme is tevu buto i nuomojama buta. Kadangi nuomojamas butas triju kambariu, vaikui skirem atskira kambari, isklijavome sienas graziais vaikiskais tapetais, daug minkstu graziu zaisliuku, leliuku ir pan.. vaikiskas rojus. Nuo pacios pirmos persikraustymo dienos dukrele miegojo savo kambary. Mes dziaugemes, kad ji buvo labai rami, isgerusi pienuko savo lovelej, apsiversdavo ant kito sono ir uzmigdavo... Bet viena miela diena, kazkur po poros men gyvenimo naujame bute, viskas apsiverte aukstyn kojom... Kaip ir visada, atejo pietu miegas ir as paruosus pienuko nesu ja guldyti i jos lovyte..ir prasidejop... su didziausiu verksmu atsisake gultis i lovyte...
Palikti verkti viena kambary negaliu, nes sirdele neistveria, o juo labiau, kad kai pradeda rekti, verkti, tai butinai apsivemia nuo to ryksmo.. Ir prasidejo ilgo migdymo valandos..ant ranku miega, vos tik i lovyte pasoka ir verkia. Laikui begant, isigudrinau kaip leliuka i uzklota sutvarstyti, uzmigdyti ir i lovyte paguldyti..dazniausiai pasisekdavo, nes greiciausiai nepajusdavo, kaip guldau, kadangi buvo apglebta uzkloteliu..
Ilgainiui pripratau prie tokio migdymo ritualo. Nesenai net reikaliukai pagerejo, pati pradejo prasytis i lovele gultis. Nesakau, kad is karto uzmigdavo, pasisnekuciadavo, pora kartu bandydavo pasikviesti mam ir uzmigdavo. Taip buvo apie savaite...Staiga, vakar ji vel apsigalvojo ir vel atsisako gultis i lovele. Dienos metu dar dar.. bet vakare vel prasidejo pragaras...

Taigi, mamytes, prasau jusu patarymu, pastabu, gal elgiuosi netinkamai, gal cia laikina, gal jau taip yra kazkam buve, gal man reikia buti grieztesnei...

nusiramink, musu vaikai jau metus laiko miega pasidaline tevus (dickiui 3.5metuku, o pauliui 1 metukai), kazkaip nestresuojum ateis laikas ir miegos atskirai nuo tevu

Mergyte juk auga ir protingeja, zinoma, kad jau supranta kur jai geriau ir maloniau uzmigti, bando to isssireikalauti pas mane labai panasi situacija - iki 1.5 metuku dukryte miegojo savo lveleje, pati prasydavos,as ja ikeldavau ir ji uzmigdavo. staiga uzsinorejo miegot su mumis. tada atradome visiskai kita savo vaika ir visiskai kita vakaru leidimo buda. visi sukrentame i lova, kas ka paglosto, pamasazuoja, paskaitom knygeles, (mama zurnaliukus) taip kokia valandele pasitriname, pasnekame, pasimokom eilerasty, sukalbam maldele ir saldziu sapnu ..... ir ne kiek nenoreciau kad butu kitaip, nes tai ilgai nesites, ir man dabar be galo malonu, kad yra kaip yra taj patys maloniausi vakarai kai dukryte uzmiega dar lieka laiko ir mums, isgeriam arbatos, paziurim filma ar siaip pasisnekuciuojame. beje jos lovyte pristumta pie pat musu lovos, tad jei norime ''pasidziaugti'' su teveliu, taj pastumiam mazyle i jos lovele, ji net neprabunda, bet nakty vistiek randa kelia i viduriuka
jei nenorite miegot kartu, taj jau geriau tada ir nepratinti, ne vieno vakaro, nes tokio amziaus vaikai jau tikri gudruciai - jei leisit viena kart, vadinasi leist visada !!! jie jau tikrai mokes issireikalauti

Aciu, bent jau kazkiek apraminot. kartais reikia isgirsti visai kita nuomone ir viskas grizta i savo vietas Tiesiog vakaras beveik vienintelis metas, kada galiu skirti kazkiek tai laiko sau, mokslams ir pan. O dabar kai migdau vos ne iki puses pirmos nakties.... Reikes partintis prie naujo rezimo ir kazkaip suktis..
aisku ji galetu uzmigti ir greiciau, jei pasiimtume i savo lova, bet tada as neissimiegu ir vyras, nes bijom ja prispausti ir pan ir pastoviai prabundam

sita beda ir pas mus buvo augant vyresnelei.mazdaug iki 2.5metuku,ir pyktumu,ir gerumu nepavykdavo jai uzmigti savo lovelej,bet atejus laikui pati pradejo prasyti i savo lova.buna,kad retkarciais ir dabar pasipraso pas mus i lova-sako as tik pas jus truputeli pagulesiu ir eisiu i savo lovyte.

as zinokit 5 menesiu savo mazyle iskrausciau i kita kambari, kaip buvo gera, paskaityt paziuret tv ir su vyru be streso pabut savo miegamajame... kuo anksciau tuo geriau, aisku dar ir dabar tenka nulekt pas ja karta ar du, kaip kokia nakti...bet manau geriau palakstysiu, nei eisiu i miegama ant pirstu galu...kai ten jau miega mazoji

o mes savo mazaja(dabar 1metukai 1men)nuo pirmos dienos guldem i lovyte.todel tokios problemos kaip ir neturejom.gal dvi naktis su mum vienoj lovoj miegojo.manau kuo anksciau,tuo geriau.

Pirmas dvi savaites kambary buvom kartu. Paskui perkėlėm į jos kambarį-3 sav prasidėjo diegliai pilvelio, kurie truko iki 2 mėn ir 3 sav, tai tuos du mėnesius vaikščiojau į jos kambarį po 4-5 kartus per naktį. Kai diegliukai baigėsi-kuo puikiausiai išmiega visą naktį po 10-12 val. Dabar dukrytei 1 m 2 mėn-jokių bėdų su miegu neturim. Tik kai dygo krūminiai dantukai buvo pradėjus prabudinėti, bet tik kelias naktis, vėliau viskas vėl sugįžo į savo vėžes.
Dėl tėvų baimių guldyti atskirai tai pasakysiu, kad tėvai patys labiau bijo, o vaikučiui miegoti atskirai tik geriau-reikia turėti savo erdvę. O ir tėvai pailsi.

Dukrytei jau virš dviejų metukų, bet miega dar su mumis.