Vaikas miega atskiram kambary nuo 1,9m. Ilgai nesiryzau perkelti,prisigalvodavau ivairiu priezasciu. Bet cia man buvo didesne problema negu vaikui, jis nepajaute jokio skirtumo, o tik pradejo ramiau miegoti. Kartais tekdavo ir palakstyti nakti kelis kartus pas ji,bet dabar kai jau miega "suaugusiuju" lovoj tai pats kada nori ateina. Manau kuo anksciau perkeli,tuo lengviau tiek vaikui,tiek tevams.
QUOTE(deluxe @ 2009 08 14, 11:16)
Ilgai nesiryzau perkelti,prisigalvodavau ivairiu priezasciu. Bet cia man buvo didesne problema negu vaikui,
QUOTE(Linute22 @ 2009 08 14, 09:46)
mes dabar ruosiam dukrytei kambariuka ir galvoju kaip cia reiks yprasti perkelti ja, norejau pasiteirauti kokias lovytes jus naudojate, kad vaikelis lengvai galetu ateiti kada uzsimano pas tevelius?
miega leliukiškoj lovytėj, gale išimti du virbai, išlenda per ten...bet naktį jis išmiega visą, nevaikšto pirmyn atgal...ryte pašaukia, ateinam atsinešam į savo lovą ir viskas
sveikutes,mano mazajam 1,5m.miegodavo visa nakti normaliai sau su broliais vienam kambary,o dabar
jau koks menuo uzkariavo musu lova
kas jam pasidare
kai uzmiega,nunesu lovyten,bet,jei atsibunda ir pastebi kur miega
toks klykimas....oj oj oj.nebissimiegu jau,nervota pasidariau
O as sunuteli 4 menesiu i jo kambari perkeliau.Pora menesiu buvo gerai,bet paskui tai
rytais 4-5-6 parsinesam i savo lova.
Sūnui jau greitai 1 m 7 mėn, ta kai buvo 1 m ir panašiai 5 mėnesiai pabandėme pietų užmigdyti jo kambaryje, didelėje lovoje. Pietų išmiegojo normaliai, tai su vyru pasitarėm ir nusprendėm ir naktį palikti jau savo kambaryje. Kažkaip užmigo ir užmigo. Nebuvo problemų. Aš labiau nervavausi ar nenusipardys, ar neiškirs. Aišku būna, kad suverkia. Iš karto neskubu prie jo, jei nesikartoja verkimas, tai suprantu, kad per sapnus. Vieną kartą ir iškritęs buvo. Būna naktų kai jis pats pas mus į lovą ateina, tai 2, tai 4, tai 6 val. Visaip. Bet migdome visada jo kambaryje, jo lovoje ir kiekvieną kartą tai pabrėžiu ir aiškinu koks jis didelis, kad miega savo lovoje. Ir jau kai vakare, ar prieš pietų miegelį pasakau bėgam į lovytę, jis jau pats bėga į savo lova, o vakare tai turim tokį ritualą, jis sulaukia kol ateina tetukas, pasako atia, užsidarom duris ir migdomės. Šalia tai reikia pagulėti kol užmiega dar vis. Bet aš tai tuo džiaugiuosi, kol dar leidžiasi, tai migdysiu, nes tai taip miela
aš tikriausiai bloga mama
nes mūsų širdukas jau nuo 2,5 men miega savo kambarėlyje
savo lovytėje.. buvo visko.. ir naktų sunkių ir dienų... ir pačiai teko miegoti ant kėdutės šalia, nes būtų buvę per daug lengva jį parsinešti pas save į lovą. ... žinojau, kad pakaks tik kartelio ir jis apsigyvens pas mus lovoje ar kambaryje... maitinau taip pat pas jį kambaryje... taip kad dabar džiaugiuosi... ir tas naktinis atsikėlimas apklostymui ar paglostymui jei susapnuoja ar skauda ką tai man nevargas, nes aš paprasčiausiai jau pripratau prie to
maniske tai nuo savo pirmojo gimtadienio viena kambary miega ir nebuvo dar jokiu problemu
tik kai sirgdavo kartais nakty nubuzdavo bet tai pakenciama
Mano mergaite tai nuo 2m3men kazkur jau viena kambaryje miegoti pradejo, dar budavo nakti suverke saukia mane, bet dabar jau viskas gerai, jokiu problemu, kazkip iprato













