Skarota egle, taip pokalbis su tevais ir uosviais kad nebus biologiniu vaiku ir anuku, o kad bus SAVI bet ivaikinti kleckai. Ir sios zinios pranesimas gali kirsti per dabar gerus santykius su uosviais, nes jie nuolat klega apie anukus ir kaip gerai butu jei jie butu dabar
visiems ir visoms daug laimes ir sekmes audinant mazylius o mazyliams kuo stipresnes sveikatos, nes matau kad dauguma cia is ligoniniu neiseina. o kas dar tik svarsto apie isivaikinima tai skaidraus proto kad priemus sprendima netektu gailetis ir maziau ziurekit ka kiti galvoja, nes tai yra jusu gyvenimas ir tik jus esat jo kalviai ir jei artimieji savo nuostatomis bando atimti is jusu vieninteli (kai kam tai vienintelis) sansa pajusti kas yra buti tevais, tai uztrenkit duris jiems pries pat ju nosis ir nekreipkit demesio. tai mano tokai nuompne, as pasiryzusi sudraskyti i gabalus ta kuris mum stos skersai kelio isivaikinant mazyli/-e.
sekmes visoms
sekmes visoms
marggg - nu kaip jums viskas sekasi? ar juda reikaliukai? ar jau atsisakėt tos minties?
sveikutes 
kas liecia pranesima tevams,tai kaip mes nusprendem isivaikinti pirma nuejom i vaiku teises,parasem toki kaip prasyma,o paskui pas tevus nuvaziavom Pasakem ka ketinam daryti,tai tevai is karto patylejo o paskui pasake,kad ir ka bedarytut ir kaip bebutu mus labai palaikys ! o dabar kasdiena lanko,nes labai myli ir pasiilgo anukutes 
Mano mama net pasake,kad niekaip negalejo patiketi,kad pamils sita mazyle taip kaip kitus anukus.Taip kad bukit drasios ir laikykites savo nuomoniu ir sprendimu sekmes
kas liecia pranesima tevams,tai kaip mes nusprendem isivaikinti pirma nuejom i vaiku teises,parasem toki kaip prasyma,o paskui pas tevus nuvaziavom Pasakem ka ketinam daryti,tai tevai is karto patylejo o paskui pasake,kad ir ka bedarytut ir kaip bebutu mus labai palaikys ! o dabar kasdiena lanko,nes labai myli ir pasiilgo anukutes Mano mama net pasake,kad niekaip negalejo patiketi,kad pamils sita mazyle taip kaip kitus anukus.Taip kad bukit drasios ir laikykites savo nuomoniu ir sprendimu sekmes
Marggg,
pranese vyras savo tevams, papasakojo apie planus vaikintis. Vyro tevei tokie truputi revoliucinieriai, vienas pareiske, kad isivaikintas vaikas niekad nebus savo (kas labai maniski (vyra) paveike), kitas pareiske, kad jis neanalizuodavo savo moteru (nu cia nekomentuosiu).
blogiausiai, kad pati jauciuosi totalia apgavike, nors sakiau savo brangiausiam ir pries vedybas, kad vaiku nebus (na tokia situacija, kad jau zinojau).
tai tiek, geriau galesiu tau patarti tik po susitikimo su tevais, nors iki tol musu santykiai buvo geri (nesivercia lezuvis sakyti puikus, vis del to ju revoliucingumo, kuris mane glumindavo).
Bet, kaip zinia, gatavu receptu nera, kaip gyventi, manau pas jus viskas bus vistiek kitaip nei pas mus. Tai laikykites!
pranese vyras savo tevams, papasakojo apie planus vaikintis. Vyro tevei tokie truputi revoliucinieriai, vienas pareiske, kad isivaikintas vaikas niekad nebus savo (kas labai maniski (vyra) paveike), kitas pareiske, kad jis neanalizuodavo savo moteru (nu cia nekomentuosiu).
blogiausiai, kad pati jauciuosi totalia apgavike, nors sakiau savo brangiausiam ir pries vedybas, kad vaiku nebus (na tokia situacija, kad jau zinojau).
tai tiek, geriau galesiu tau patarti tik po susitikimo su tevais, nors iki tol musu santykiai buvo geri (nesivercia lezuvis sakyti puikus, vis del to ju revoliucingumo, kuris mane glumindavo).
Bet, kaip zinia, gatavu receptu nera, kaip gyventi, manau pas jus viskas bus vistiek kitaip nei pas mus. Tai laikykites!
Jau pasikartosiu turbūt, bet mes ir vieniem ir kitiems tėvams pasakėm tik tada, kai mažius jau buvo pas mus namie. Uošvienė apsiverkė ir iš kart pamilo mažių, o mano mama nuo mūsų atsiribojo - supyko (nes nepasitarėm ir panašiai). Visą mėnesį ji man neskambino, nors man labai reikėjo jos paramos, juk ir sirgom ir ligoninėj gulėjom. Bet prieš pat kalėdas gavau atviruką, kad tai mūsų gyvenimas ir elgiamės taip kaip mums atrodo teisinga. Po to nuvažiavom pas juos. Dabar abu mano tėvai beprotiškai jį myli. Juk tai vienintelis anūkas jiems. Ir vyro tėvai labai jį myli. Žodžiu, dabar viska kuo puikiausiai, nors pradžia ir buvo sunki. Todėl negalvokit, ką pamanys kiti, nes juk to vaikelio reikia JUMs, o ne kaimynams.
Sveikos,
Zuika1, tikrai neatsisakem siu minciu, o kaip tik labai jas puioselejam. Taciau kol kas jokiu zygiu nedarom, nes mano profesiniai reikalai kisa pagalius i ratus. Mat rudeni turesiu, noriu to ar ne, vaziuoti i uzsieni stazuotis pusei metu, tad esam priversiti siuos planus nukelti bent pusei metu.
O del teveliu, tai reikalai
Mano mamyte kazka itarineja, nes visada sakiau kad vaiku greit bus, o va kad nori ju ir nera. O uosviai, tai kol kad net neitaria
Bet viskas bus gerai, musu apsisprendimas yra tvirtas, tik tos gyvenimo aplinkybes mat kaip vinguriuoja. Beje, vyras i tai reaguoja tikrai sauniai, sakydamas, kad turbut musu vaikelis dar negime ir dar nera planuose, tai ir mums taip viskas klostosi
As pasiskaitau jusu pokalbius apie jusu maziukus ir tai labai geras moralinis palaikymas. Jus saunuoles. Sekmes Jums
Zuika1, tikrai neatsisakem siu minciu, o kaip tik labai jas puioselejam. Taciau kol kas jokiu zygiu nedarom, nes mano profesiniai reikalai kisa pagalius i ratus. Mat rudeni turesiu, noriu to ar ne, vaziuoti i uzsieni stazuotis pusei metu, tad esam priversiti siuos planus nukelti bent pusei metu.
O del teveliu, tai reikalai
Mano mamyte kazka itarineja, nes visada sakiau kad vaiku greit bus, o va kad nori ju ir nera. O uosviai, tai kol kad net neitaria
Bet viskas bus gerai, musu apsisprendimas yra tvirtas, tik tos gyvenimo aplinkybes mat kaip vinguriuoja. Beje, vyras i tai reaguoja tikrai sauniai, sakydamas, kad turbut musu vaikelis dar negime ir dar nera planuose, tai ir mums taip viskas klostosi
As pasiskaitau jusu pokalbius apie jusu maziukus ir tai labai geras moralinis palaikymas. Jus saunuoles. Sekmes Jums
Su tokiom nuotaikom ir toliau MARGGG. 
Sveikos visos, norincios globoti/isivaikinti mazylius.
As turiu sunu ir apie ivaikinima negalvoju. Nors noreciau tureti du vaikus. Gal ir turesiu. Bet ne apie tai as cia. perskaiciau sita rubrika nuo pirmo iki paskutinio puslapio ir matau daug abejoniu. Kas bus?
Mano tevai globoja naslaicius jau 16 metu. Dalis ju jau suauge ir savo seimas turi, dalis dar tebera globojami. Taigi, jei domina, galiu papasakoti kruva graudziu istoriju su laiminga ar nelaiminga pabaiga.
Beje, as patarciau labai gerai pagalvoti toms seimoms, kurios jau turi savo vaikus. Kas ju neturi, tai as tik uz.
Kai tevai pradejo globoti vaikus, man buvo jau 15 metu. Is tiesu buvo metas, kai nekenciau sito tevu zingsnio ir labai norejau pasukti laika atgal. Bet tai buvo. Dabar jau viskas praeityje. Ir jei ka nors domina, galesiu papasakoti, kokie buna tikro vaiko isgyvenimai, kai tevai pasiima globotinius.
Dabar labiau noreciau pasneketi is kitos pozicijos. Apie tai ar verta tai daryti ir kokiu buna niuansu (kai vaikas iesko siukslynuose savo biologiniu tevu ir pan).
Jei ka domina, galesiu papasakoti konkrecias istorijas.
Is tiesu nereikia bijoti buvusios vaiko seimos. Kol vaikas mazas, jam jos ir nereiks. Tai bus tik jusu vaikas, kuri mylesite ir kuriam atiduosite savo dienas ir naktis. Taip ir turi buti. Tai naturalus motiniskas / teviskas instinktas tureti vaika. Kai vaikas tampa paaugliu, ima vis labiau rysketi "astrieji" kampai (tas pats buna ir su biologiniais vaikais). Tik saviems vaikams mes neturime kam nurasyti situ spygliu, o nesaviems vis kvirbes klausimas, gal genai. Ogi zinoma kad genai. Taip jau sutvarkyta, kad vaikai paveldi savo tevu genotipa. Bet nereikia to bijoti. Kaip tik paauglyste yra tas metas, kad galite paieskoti tikruju vaiko tevu. Gal net su jais susipazinti (nebutinai pasakant jiems tiesa, kad auginate ju vaika). Tai pades suprasti, kas ir kodel jusu vaike yra. Taip jus galesite zymiai geriau ta vaika suprasti ir kodel jis vienaip ar kitaip elgiasi.
Tevams auginant naslaicius, mes visi jau puikiai ismokome viena pamoka. Vaikai nera musu nuosavybe (netgi savi). Ir jie turi teise buti tokie, kokie yra. Su savo genotipu, su savo geromis ir blogomis savybemis. Ne uz tai mylime zmones, kad jie yra idealus. Nesame idealios mes, nera idealus musu vyrai, negali buti idealus musu vaikai. Ir to nereikia siekti.
Pas mus augo skirtingu seimu vaikai. Vienos seimos buvo du broliai ir sesuo, kitos dvi seserys, dabar auga 4 vaikai is trecios seimos. Buvo ir po viena du vaikai. Ir zinokit, labai jauciasi tas seimos genotipas. Pirmieji buvo visi tingoki, niekuo perdaug nesidomejo, bet tokie geradusiai, visi labai mylejo vaikus ir labai rupinosi savo isvaizda. Tos kur buvo dvi seses, tai labai nenuoramos netgi su isterijos priepoliais, uztat labai zingeidzios, judrios, labai musdavosi tarpusavyje, bet daug skaite ir turejo visokiu pomegiu. Tretieji, kur keturi auga, visi gana protingi, labai mokantys gyventi, muzikalus, megstantys pasipuosti ir artistiski ir labai jau blatni ant meiliu. Visa tai jie paveldejo is savo tevu. Ir dabar, kai mes pazistam daug maz visus tevus ir zinom ju istorijas, zymiai lengviau priimti vaiko trukumus ir juos pateisinti bei rasti kelia vaikams kovoti su tais trukumais. Taip tapo zymiai lengviau priimti vaikus tokius, kokie jie yra.
Na neisiplesiu siandien, kita diena pameginsiu konkreciais faktais papasakoti keleta istoriju, kad galetumete geriau susidaryti vaizda.
Sekmes
As turiu sunu ir apie ivaikinima negalvoju. Nors noreciau tureti du vaikus. Gal ir turesiu. Bet ne apie tai as cia. perskaiciau sita rubrika nuo pirmo iki paskutinio puslapio ir matau daug abejoniu. Kas bus?
Mano tevai globoja naslaicius jau 16 metu. Dalis ju jau suauge ir savo seimas turi, dalis dar tebera globojami. Taigi, jei domina, galiu papasakoti kruva graudziu istoriju su laiminga ar nelaiminga pabaiga.
Beje, as patarciau labai gerai pagalvoti toms seimoms, kurios jau turi savo vaikus. Kas ju neturi, tai as tik uz.
Kai tevai pradejo globoti vaikus, man buvo jau 15 metu. Is tiesu buvo metas, kai nekenciau sito tevu zingsnio ir labai norejau pasukti laika atgal. Bet tai buvo. Dabar jau viskas praeityje. Ir jei ka nors domina, galesiu papasakoti, kokie buna tikro vaiko isgyvenimai, kai tevai pasiima globotinius.
Dabar labiau noreciau pasneketi is kitos pozicijos. Apie tai ar verta tai daryti ir kokiu buna niuansu (kai vaikas iesko siukslynuose savo biologiniu tevu ir pan).
Jei ka domina, galesiu papasakoti konkrecias istorijas.
Is tiesu nereikia bijoti buvusios vaiko seimos. Kol vaikas mazas, jam jos ir nereiks. Tai bus tik jusu vaikas, kuri mylesite ir kuriam atiduosite savo dienas ir naktis. Taip ir turi buti. Tai naturalus motiniskas / teviskas instinktas tureti vaika. Kai vaikas tampa paaugliu, ima vis labiau rysketi "astrieji" kampai (tas pats buna ir su biologiniais vaikais). Tik saviems vaikams mes neturime kam nurasyti situ spygliu, o nesaviems vis kvirbes klausimas, gal genai. Ogi zinoma kad genai. Taip jau sutvarkyta, kad vaikai paveldi savo tevu genotipa. Bet nereikia to bijoti. Kaip tik paauglyste yra tas metas, kad galite paieskoti tikruju vaiko tevu. Gal net su jais susipazinti (nebutinai pasakant jiems tiesa, kad auginate ju vaika). Tai pades suprasti, kas ir kodel jusu vaike yra. Taip jus galesite zymiai geriau ta vaika suprasti ir kodel jis vienaip ar kitaip elgiasi.
Tevams auginant naslaicius, mes visi jau puikiai ismokome viena pamoka. Vaikai nera musu nuosavybe (netgi savi). Ir jie turi teise buti tokie, kokie yra. Su savo genotipu, su savo geromis ir blogomis savybemis. Ne uz tai mylime zmones, kad jie yra idealus. Nesame idealios mes, nera idealus musu vyrai, negali buti idealus musu vaikai. Ir to nereikia siekti.
Pas mus augo skirtingu seimu vaikai. Vienos seimos buvo du broliai ir sesuo, kitos dvi seserys, dabar auga 4 vaikai is trecios seimos. Buvo ir po viena du vaikai. Ir zinokit, labai jauciasi tas seimos genotipas. Pirmieji buvo visi tingoki, niekuo perdaug nesidomejo, bet tokie geradusiai, visi labai mylejo vaikus ir labai rupinosi savo isvaizda. Tos kur buvo dvi seses, tai labai nenuoramos netgi su isterijos priepoliais, uztat labai zingeidzios, judrios, labai musdavosi tarpusavyje, bet daug skaite ir turejo visokiu pomegiu. Tretieji, kur keturi auga, visi gana protingi, labai mokantys gyventi, muzikalus, megstantys pasipuosti ir artistiski ir labai jau blatni ant meiliu. Visa tai jie paveldejo is savo tevu. Ir dabar, kai mes pazistam daug maz visus tevus ir zinom ju istorijas, zymiai lengviau priimti vaiko trukumus ir juos pateisinti bei rasti kelia vaikams kovoti su tais trukumais. Taip tapo zymiai lengviau priimti vaikus tokius, kokie jie yra.
Na neisiplesiu siandien, kita diena pameginsiu konkreciais faktais papasakoti keleta istoriju, kad galetumete geriau susidaryti vaizda.
Sekmes
Būk gera, tik vis būk forume, nes man be galo aktualu tai ką tu esi patyrusi. Mano sūnui 15, kita, greitai 13 ir dukrai 5. Pas mus vasari gyvena 11 metų Eglė. Ji turi broliuką-2 metų Dainių, kuris dabar kūdikių namuose. Vaiką lankėm nuo Velykų, jau du sekmadienius dienai parsiveždavom namo. Su Egle pažįstami nuo Naujų metų. Tiesiog visada mano širdyje , dar nuo studentavimo laikų buvo padėta viltis kada nors ar dirbti vaikų namuose ar turėti šeimyninius vaikų namus.Parašyk, kas Tavo manymu blogiausio gali nutikti saviems vaikams nuo to kad jie verčiami priimti tėvų sprendimą` gyventi kartu su svetimais vaikais, kad jų tėvai dalins save ne tik jiems bet ir kitiems. Aš suprantu kad tai neprotinga, nepatogu, mažai kas taip daro, bet ar tai kenkia ar vistik daro žmones ( vaikus) geresnius?
Tikrai neisnyksiu, busiu. Tik siuo metu poilsiauju, tai retokai sedziu internete, bet greitu laiku grisiu i Vilniu. Galiu i AZ atsiusti savo el.pasto adresa. Nes visgi yra dalyku, kuriu nenoreciau viesinti, bet tam tikrais atvejais zmonems, kurie ruosiasi siam zingsniui, sita informacija galeciau patiketi.
Nu tai bendrausim, gerai?
