Aš šį rytą sapnavau labai keistą sapną... Na gal netgi du.
Pirmasis: MB man parašė SMS žinutę, kad šiandien 15:51 gal į paštą užsuks siuntinio (realiai jo laukiame, bet dar nėra žinių). Tai įstrigo tas skaičius.
Antras jau ilgas sapnas:
Kažkaip buvau kaime, močiutės namuose. Ir sesuo buvo. Buvome amžinąjį atilsį senelio kambaryje (dabar jis yra gražiai suremontuotas ir išlikusi tik viena spinta, visi kiti baldai nėra nauji, bet naujai atnešti į tą kambarį. Kur senosios lovos - nežinau. O viena spintelė - kitame kambaryje). Taigi tas kambarys toks pats, kaip ir prieš senelio mirtį ir jis visada toks, kiek pamenu, buvo. Su dviem sustumtomis lovomis, bet senelis ten vienas miegodavo. Tame kambaryje buvau aš, mano sesuo ir jos 6 mėn dukrytė (mano krikšto dukra). Aš tą mergytę pasiemiau ir visos nuejome prie lango. (ir visai ne vietoje prisiminiau, kad prieš tai sapne aš nešiojau savo mylimą realų katiną. Lyg kokį vaiką. O virtuvėje buvusi mano krikšto mama pasidžiaugė, kad kaip vaiką nešioju ir kaip gražiai atrodau). Na o tas langas toks didelis, su plačia palange (realiai gana mažas langas ir beveik nėra palangės). Tai aš ir sesuo žiūrėjome pro ta langą ir pamatėme, kaip keliuku pro namus pravažiuoja daugybė baikerių!

Sakau, nedžnas reginys kaime. Bandau sakyti tai krikšto dukrai, kad va, baikeriai važiuoja, pažiūrėk, kaip smagu. O ji kažką čiupinėja, žiūrinėja... Pagalvojau, kad tokiam mažam vaikui tikrai neidomu ne tik baikeriai, bet ir patys motociklai.

Tada matau, kad iš paskos baikerių lekia lyg ir juodas gražus žirgas įkinkytas į tokį nedidelį vežimą su balta bure. Pralėkęs pro įvažiavimą į kiemą, vadeliotojas pasuka į esančią nedidelę pievą už močiutės kiemo tvoros (toje pievoje jau keleri metai vis ką nors kaimynai sodina ir ji išarta). Tada vietoj vežimo su bure atsiranda toks romeniškas nedidelis vežimas su 2 ratais. Dar pagalvoju, kad šitaip lekia per pieva, truputį pavojinga.
Kažkaip aš ir mano puseserė atsiduriame toliau pievoje (toliau, už močiutės tvarto - daugybė pievų, daug erdvės), vežime, į kurį įkinkytas paprastas rudas darbinis arklys. O jį vadelioja - senelis. Kažkaip gana jauku buvo. Ir matome, kaip juodasis arklys beveik visai šalia lekia, apsiverčia kūliais su visu vežimu ir vadeliotoju. Išsigąstu. Bijau, kad nebūtų ko atsitikę nei vadeliotojui, nei arkliui. Bet viskas gerai. Tada mano senelis įvažiuoja į žalią žalią lauką, kuriame sudygę rugiai. O prieš tai buvęs laukas - tiesiog suartas, dar šiek tiek sniego vietomis... Ir juokais senelis sugalvoja, kad ir jam reikia su arkliu lėkti. Ir pradėjo lėkti ta žalia pieva į kalną. Man smagu, gera nuotaika, bet sakau seneliui, kad gal nereikia, dar užsigausime ar dar kas nors nutiks. Tada ramiai toliau važiuojame ir prisiminiau, kad mano senelis miręs! Ir negaliu to suprasti, jis šalia, bet realiai miręs...

Tada galvoju, ar tikrai taip? Ar neapsirinku? (kai sapnuoju kitą senelį, visada žinau, kad jis miręs ir ten - jo dvasia). Pagalvoju, kad nenoriu, jog jis mane anapus išsivežtų, bet nusiraminu pagalvojusi, kad manęs jis ten neveža. Tada šovė mintis, kurią iki šiol prisimenu: "senelis ruošia dirvą".

Toliau keliuku ėjau pati. Kilau į tokį kalną, buvo kiek apsiniaukę. Šalia keliuko matėsi stati pakalnė. Ėjau pirmyn, ant kalno matėsi močiutės kaimynų, kurie turėjo nemažai vaikų, troba. Pro ją man reikėjo praeiti, bet nenorėjau nieko iš jų sutikti. Pakely vėl buvo mano krikšto mama su krikšto tėvu. Tai jie pajuokavo, kad va, kažkada jie juokavę, jog tų kaimynų sūnus bus mano vyru (realiai jie nėra taip sakę, tik kažkada, kai buvome vaikai, tas kaimynų sunus per vieną jų šventę vis sakė, kad busiu jo žmona), o dabar aš turiu praeiti pro tuos kaimynus. Taip lengvai pajuokavo, o aš pagalvojau, kad taip rimtai imdavau į galvą tokį juoką, o dabar užaugau ir taip lengva į tą jų juoką žiūrėti...
Sapnavau dar kažką, lyg ir mokyklą, su spalvotais slaptais užkaboriais ir koridoriais, kuriais bandėme su kažkuo ir mano katinu pabėgti. Bet čia nelabai ką atsimenu.
Ir visgi, iš šio sapno labiausiai įstrigo ta pieva, senelis ir mintis, kad jis ruošia tą dirvą.
Gal kas turite kokių minčių?
Atsibudusi jaučiu, kad tas sapnas kažką gero turėtų rodyti, bet ką - sunku suprasti... O jei kažką tokio įsimenančio sapnuoju ir pavyksta suprasti, tai dažnai žinau, kaip kokiose situacijose elgtis. T.y. jei juos pavyksta man (gana žaliai šioje srityje) suprasti, jie man padeda.
Iš anksto dėkoju už Jūsų mintis.