Angeliukų mamyčių namučiai

LAuksim rytoj. Ir tau saldziu sapnu

O kazkaip kaip tik siandien pagalvojau, kad kaip gerai, kad jau kuri laika nauju mamu neatsiranda. Uzeik, Jurgitass

Bice, auuu, miegat? Man vel ner ka veikt vakare Kaip gyvenat? Kas geresnio? Kaip tavo ginekologiniai reikalai? Jau viskas susitvarke?

labuks , nemiegam, kaip visada toli dar iki miegucio . Gvenam kaip ir neblogai, mazoji bande issikepti kaiusiniene tai dabar ta omleta bandau kazkaip iskepti . Visa diena prasibastem pardeje, nieko doro nenusipirkom, vis ieskau geros striukytes, kainos kosmines..., tai malaivka taip nusivare , kad ant suoliuko uzmigo metro stoteleje , visiem linksma, o man ta "maza" dziaugsmeli tempti ant ranku reikejo
Ryt suoliuosim i lietuviska sekmadienine mokyklele, tai bus linksma , tik va liudna ziureti kaip vaiaki lietuviukai tarpusavyje kalba norvegiskai, ziuriu ir suprantu, kad tai mano vaiko ateitis .O amukala pazanga jau padare, siandien viena norvege jos klausia koks tavo vardas , o ji eme ir atsake teisingai i norvegiska klausima. Greitai vaiaki mokosi.

O mano reikaliukai net nezinau kai Hcg nukrito iki 117 daugaiu nesikartojau, tadu atsirado kazkas panasaus i mm, bet labai jau jos keistos, gal sakau normalu po dvieju valymu ir va jau kokokia 11 para teplioja. Bet dziaugiuosi, ka13 eisiu pas gyn., gal ji padarys echo ir siaip prasysiuos hormonu tyrimo. Labai tikiuosi, kad didesniu bedu nera, tada jau nuo kokio kovo galetume pradeti planavima.
Kaip tau darbelyje sekasi, kaip nuotaikos? Ar nesunku emociskai?
Papildyta:
Parasiau apie valymus ir prisiminiau, kad Zyzi manes klause kas per valymai. tai tuo paciu trumpaoi atsakysiu-as zyzzi buvau pastojusi panasiu laiku kaip ir BIM tik vaikutis nesivyste, prasidejo persileidimas, bet ne pilnas tai atliko valyma, bet liko ne iki galo isvalyta ir teko ta procedura kartoti. Bet va lyg tai tvarkosi reikalai

Tai kad dabar visa savaite namie sedejau O ir siaip dabar dirbu ten, kur ir mazu leliuku nebuna, tai kazkaip neblogai. O ir siaip stengiuos nusiteikti, kad toks mano likimas, toks mano darbas, as pati pasirinkau tokia specialybe ir ji man patinka. Na taip, dabar sunku butu su dirbt, bet tikiuosi, kad laikas viska sutvarkys. Zinoma, labiausiai sutvarkytu mano pacios nestumas, bet ir laikui einant situacija gereja (na bent jau man taip mintyse atrodo, dabar, kaip bus kita diena nezinau ) Nu vienu zodziu, pati supranti kaip viskas komplikuota

Na, akd ir kaip nesinoretu, kad cia daugetu nauju mamyciu.. Bet sveika prisijungusi prie musu

Suprantu . As tai tarsi tik po netekties realiai suvokaiu, kad zmones mirsta, tarsi zinojau anksciau ir netekciu buve seimoje, bet to realaus suvokimo, kad mirtis gali buti taip arti ir tokia netiketa nebuvo. as vis galvoju jei gyvenime vis delto dirbciau kaip vaiku onkologe kaip as su tuo zinojimu gyvenciau, ar galeciau dirbti zinodama, kad nepriklausomai nuo tavo geru noru ir pazangaus gydymo metodu jie vistiek gali mirti Tau nebuna to jausmo ziurint i , kas ju nestiumas gali baigtis ir blogai . Tikiuosi nebuna. O siaip dziaugiuosi, kad gali toliau dirbti, nes buvo momentas kai atrode, kad tau bus per sunku grizti. Tikrai labai dziaugiuosi, kad nereikejo mesti mylimo darbo

Labas vakarelis ir Saldziu Sapnu

Kai pagalvoji, tai kazkokia progresine jega musu burelis dideja

Bice, nezinau kaip tau pasakyt, na visokiu jausmu buna, kai ziuriu i , bet kazkaip po sios nelaimes supratau, kad kai kuriais atvejais gali daryti viska, ka nori, bet nebus gerai, o kitais atvejais tam ir yra daktarai, kad padarytu viska, kad viskas butu gerai. Na nezinau, net kaip paaiskint. Liudniausia matyt, kad dingo tas buves saugumo jausmas, kai atrode, kad man tai tikrai viskas bus gerai.
Bet dar zinai pagalvojau, kad dziaugiuosi, kad dabar Antakalnyje Klinikose remontas ir kad man nebeteks grizti i ta gimdykla, kur gimdziau. Na gal kazkada i ta patalpa teks grizti, bet ji tikiuosi jau bus visai kitokia.

Man tas pats Visada tikejau, kad viskas bus o.k. Tiesiog budavau tikra. Tokia budavo mano vidine busena. O dabar nera to saugumo jausmo, uztikrintumo. Viskas suslubavo. Dabar tai isvis visada tikiuosi blogiausio. O kodel ne...
Buvau tokia optimiste. Tikras energijos ir geros nuotaikos uztaisas. O dabar tokia visa palausta nelaimes. Tikiuosi, kad po kurio laiko viskas ''susinormalizuos''

Labutis,
Labas jurgitas
Sandrynja,gal dar pasveiks tavo mergytė iki pirmadienio
Valery kokia graži tavo Polina
Baltoji avyte sveik greičiau

Pas mane mirtis visada buvo šalia ir mirė daugiausia jauni iš tėvo pusės: tėvo sesers vyras, liko žmona su dviem vaikais; brolio žmona, liko mažasis sūnelis gal kokių 4 metukų; žuvo tėvo sesuo, puseserei buvo 16, pusbrolis 2 metais jaunesnis; likus 13 dienų iki Giedrutės gimimo mirė babytė, tėvo mama; kai Giedrutei buvo 6 mėn. mirė bočius, prieš metus mirė tėvo pusbrolis. Visos tos mirtys buvo labai skaudžios, bet kažkaip skausmas nuslūgo, susitaikai su laiku, nors ir ilgiuosi jų. Bet niekam neprilygsta tas jausmas kai reikia grįžti į savo tusčius namus......

Labas rytas

jei gali, papasakok, kaip gavos, nes aš šiandien jį kepsiu.
gal ko nors daugiau ar mažiau ar kaip?
kada brendžiu laistyt pradėsi? ir ttt nes aš biškį bijau jau - dienos skaičiuojas, pilnatis šią savaitę... ŪŪŪŪŪŪŪŪjjjj


vat ir man gaila, kad nebuvo bendros kalbos... nieko dzilin, pamiršau...
vienodai šviečia, yr kitas

vau - kada keliauji? gal palydėt
nu kur gi jau nepatiks toks simpatulka, plius dar švelnumas neišpasakytas
o gal jis tau leis anksčiau planuotis, jei pasirašysi cezariui, a?
paklausk? juk pirmi mėnesiukai labai niekas ten nesidarys, paskui plėsis, o laikas tekės ir gis. nu nežinau, aš manau kad po kokių trijų keturių mėnesių galima drąsiai, jei CZ, nebent jei N gimdyt, tada reik laukt tikrai ilgai, kol viskas susistatys


tai kitas vakaras kai mažė užmigs bus produktyvus. bet tai fainiai laiką praleidot... oj, kaaaaaip aš dabar norėčiau nors pusė taurės saaaaaldaus vyno.... nors negeriu visiškai, bet jau taaaaaip noriu..
vakar iš vyro paėmiau kvietinio balto alaus.... fe, gyvenime šito ššš negėriau, o vajar buvo visai skanu, tik smirdėjo



jetau, tu pas mus vis rečiau ir rečiau
o kas čia per fyntai? tai normalu, kad į naują prekybcentrį sulenda visi ir senos vietos šąla, bet tai dėl uždarbio?.... nenori keist darbo į produktyvesnį?

labas rytas mergaites kaip sakiau, ryte parasysiu apie save daugiau buvau kitame skyrelyje apie save parasiusi, tai tik nukopijuosiu
kai suzinojau, kad laukiuosi treciojo mazylio buvau labai labai laiminga pasiskambinau ginekologei ir susitariau del susitikimo. ji turbut suprato, ko as vel pas ja (nes buvau sakius, kad noriu triju pametinuku) ji patvirtino, kad jau 10 savaiciu (nesirgau, nes maitinau antra mazyli, tai ir net nenutuokiau, kad jau nescia) nusiunte i echo, ten parode, kad issivystimas atitinka 11 savaiciu. labai dziaugiausi ir paprasiau pirmosios jo nuotraukeles. per kita vizita pas daktare dar viskas buvo puiku. kai suejo 17 savaite, prasidejo negausios ruzavos iskyros. kadangi buvo vakaras, tai pagalvojau, kad per visa diena pervargau, gal kur pasitempiau. bet nerimas mane nugalejo ir paskambinau ginekologei, kad priimtu. nuvaziavau, ji patikrino ir nieko nepasakius nusiunte darytis echo. ten prastovejau 4 valandas (buvo tris gimdyves ir visos daktares nubego i gimdyklas)kai jau pradejo tikrinti, as paklausiau pas daktare: ar viskas tvarkoj? ar sirdele plaka? ji teatsake: as tyliu. tada jau supratau, kad kazkas negerai ir pradejau verkti, niekaip negalejau nustoti kukcioti. ji dar man kazka ten aiskino,bet as jau nieko negirdejau. tik isejus ant atsakymo pamaciau, jog issivystimas atitinka tik 12 sav. liepe atvykti po 2 dienu "gal dar ivyks stebuklas". kaip namo parvaziavau, net nezinau, kurie mate, tai sake vos bardiurais nevariau. grizusi namo mazyliai vis glaustesi, lyg nujausdami, kad kazkas negerai. kita diena nieko beveik nedariau, daugiau gulejau ir vis glostydama pilvuka meldziau, jog ivyktu stebuklas. nuejau i tualeta ir galvoju atliksiu rimtesni reikala, biski pastenejau, nes norejau kakot (bet pasirodo cia buvo mazas saremiukas), pasirode mazas kamuoliukas. jame buvo mano sunelis. paemiau as ji i delna ir praskieciau kojytes - tai buvo berniukas. drebanciom rankom paskambinau vyrui ir jis mane su maziuku nuveze i ligonine (pati jau buciau nenuvaziavus).
jau praejo savaite po mano gimdymo, ir dar vis vakarais bliaunu. o atminimui liko tik viena echo nuotraukele
mano berniukas dabar vilniuj tyrimams isveztas, bet jo man neatiduos buciau palaidojus prie namu, tai bent tureciau kur gelyte atnesti ir zvakute uzdegti
o jis toks pats kaip naujagimis, tik tiek, kad telpa i delna. rankytes tokios mazos o pirsciukai irgi tokie maziukai. akytes uzmerktos. atrode jis toks normaliai issivystes, net nesuprantu kas atsitiko. dar pries dedama i maisiuka pabuciavau ir atsisveikinau