Pykčio išreiškimas

Sveikos mamos,
visai neseniai perskaiciau knyga "Smart Love"(autoriai Martha Heineman Pieper ir Wiliam J. Pieper). Noriu su jumis pasidalinti viena idomia mintimi (atleiskit uz katatrofiska vertima):
........."Net tada, kai vaikas metosi daiktais ar juos gadina taip,kad jums butinai reikia isikisti ir vaika stipriai laikyti(apkabinti?), Jus vis dar galite likti draugiskais ir meiliais (?!). Pasakykite jam, kad Jus negalite jam leisti susizeisti, suzeisti kitus ar gadinti daiktus ir, kad Jus ji vel paleisite, kai jis nusiramins.
Vienas pavyzdys is suaugusiuju gyvenimo gali Jums parodyti, kokia yra svarbi meiles strategija, kai Jusu vaikas ima siauteti ar kazkokiu kitu budu netenka pusiausvyros. Isivaizduokite, kad netekote kazko brangaus ir labai verkiate. Jusu partneris ar draugas reaguoja i jus taip: "As einu i gretima kambari ir toliau paskaitysiu knyga, kol tu baigsi verkti. Tu gali pas mane ateiti,kai nusiraminsi." Arba jei jis reaguotu sitaip: "Man skaudu ziureti,kad tau taip negera. Gal galeciau tave apkabinti?" Kuri is siu dvieju reakciju jums butu priimtiniausia? Jusu vaikas irgi sitaip nusprendzia."........

Esu pati oziuko mama. Man paciai buvo keista-jis greitai nusiramindavo (nors pries kelias minutes buvo siaubingai isiutes-zalojo save,gadino daiktus), jei pasakydavau, kad suprantu,kodel jis pyksta, kodel jis kazkuo nepatenkintas. Anksciau galvodavau,kad jis mazas, nekalba ir nieko nesupranta-ka cia su juo aiskinsies ir barsies. Dabar uzsioziavus, dauk kartu ivardinu jo problema paprastais zodziais, stengiuosi apkabinti, jei leidziasi, paaiskinti kodel negalima. Ir ziurek jau nusiramina ir pats glaustosi. Maziams patiems nepatinka pyktis, tik jie nelabai moka tu pykcio priepuoliu sutramdyti.
Nors oziu pastoviai islenda, naudojant sia strategija greitai pavyksta juos isvaryti. Musu atveju, oziu ignoravimas ar vaiko isvedimas i kita kambari nepadedavo.
Papildyta:
Dar toje pacioje knygoje rase,kad nereiketu megdzioti verkiancio, ar ituzusio, ant grindu besivoliojancio vaiko. Vaikai tai priima kaip savo asmenybes, jausmu izeidima. Kadangi jie nemoka zodziais isreiksti savo jausmu-tai isreiskia veiksmais, o kaip kitaip tam dideliam suaugusiui pasakyti- "as nelaimingas, nusivyles etc. " As pati, kol neskaiciau sios knygos, pasiepdavau,kai maniskis uzsioziuodavo ir ant grindu raitydavosi. Po to pagalvojau,kaip as jausciausi,jei kazkas is manes taip saipytusi...tai jausmas nelabai fainas. Tad stengiuosi sukandusi dantis tvardytis ir bandau vaika sutramdyti svelnumu...nors mieliau tuo momentu berzines koses duociau

Jungiuosi ir as
Mano mazius tapo visiskai nebekontroliuojamas Klykia, jei tik mamyte nori paiimti daikta is jo rankyciu. Cia as nesneku, kad paiimti ir nebeduoti, o siaip, patvarkyti, pataisyti, parodyti kaip geriau. Klykia, jei tik kas ne taip, pyksta ant visu savo zaislu, musa juos. Kiek kartu as esu gavus nuo jo, jau nebesuskaiciuociau. Tampo mane uz plauku, rubu. SPECIALIAI traukia rubus is spintos, taip naglai ziuri i akis, ir tuo paciu savo daro. Zodis NE, jam negalioja. Ir dar kaip atgal uzreks, arba isvarys mane is kambario ir uztrenks duris pries pat nosi Jis dar tik 14men, o jau toks izulus. As labai nuo viso sito chaoso pavargau . Jis tik rekia rekia ir rekia. Krenta ant zemes ir rekia. Ramybes musu namuose nerasta. Labai vargina. Pastebejau, jam net svelnumas nebepatinka, keista. Ka darau, tai stengiuos ignoruot, bet jis man uz tai akis drasko
Tik tevelio prisibijo, nes maziau mato.

Maniškė dar labiau lūpą patempia, kai įvardiju jos jausmus, kai ji supykus

Užtat po truputį pradedam susikalbėti, kad nemėtytų visų daiktų iš eilės Aišku, kantrybės reikia, kartoju n kartų, klausiu, ar supranti, ką mama prašo, ar padarysi, būna, kad sako "ne", bet įkalbu, padeda daiktą į vietą


Jūs mama ar vaiko pavaldinė? Nesileiskit terorizuojama savo vaiko. Nejaugi leidžiatės išvaroma iš kambario, leidžiat išmėtyti rūbus, mušti jus? Neleiskit, pirmiausia nustatykit ribas ir griežtai jų laikykitės. Jei ką išmėto, po to būtinai rinkite daiktus kartu, net jeigu jūs surinksit 10, o jis tik vieną. Atsipalaiduokit ir nusiraminkit, vaikas manipuliuoja jūsų jautrumu ir išsireikalauja rėkimu. Pasikvieskit į pagalbą tėtį, jeigu jo klauso labiau.

Manau, as pati del to kalta, nes per daug ji islepinau. Net nepastebejau, kaip jis pereme valdzia. O db tenka stebet pasekmes. Kartais atrodo, kad geriau i nieka nebekreipt demesio, nes kitaip nudurnesiu Kol mamyte tvarko viena kambari, kitame mazius daro savo tvarka Ir atvirksciai.
MYLYMUKE, man patinka jusu poziuris i vaiku auklejima. Saunuole

Jokiu būdu negalima nuleisti rankų, nes toliau bus tik blogiau (čia kaip su vyrais ). Pati išeikit kartais kur nors atsipalaiduoti be vaikučio, kad grįžtumėt rami ir prikaupusi kantrybės. Kol tvarkotės, įtraukit ir vaiką į tvarkymąsi. Nors ir menkas dar pagalbininkas bus, bet bent jau kito kambario nesugriaus.

As jam ir rodau ir mokau, kad va, sita padekim cia, kad sitas turi buti sitaip...O jis tik nutaikes momenta, kaip lups viska is vietos ir pabegs, kiek tik kojos nesa Jam grieztas tonas juoka kelia.
Suprantu, kad ne as pirma, ne as paskutine tokia mamyte, bet vis tiek, atrodo, stengies is paskutiniuju, o vaikiui tas pats.
Na, tikekimes, isaugs

Na, man atrodo, negalima taip palikti ir tikėtis, kad išaugs ar savaime susitvarkys Bandžiau taip daryti kurį laiką, bet jokių pokyčių nevyko. Suprantu, kad kantrybė ne begalinė, tiesiog reikia pačiai imti į širdį mažiau, "įjungti šlangą", bet jokiu būdu neatsiriboti nuo problemos. Kai kažką bloga daro, tai reiktų ne barti, kad nedarytų, o pasiūlyt tinkamesnį užsiėmimą, kartu eiti tvarkyti, pagiriant, "koks geras vaikas, eisim dabar susitvarkysim" ir t.t., nors tuo metu tikrai negalvojate, kad jis geras, verdat pykčiu ir tik taikotės per užpakalį plekštelt Pagyros tikrai labiau padeda nei barimas. Iš aišku, viską darant su vaikais, nereikia tikėtis, kad jie pasidarys auksiniai po pirmo žodžio. Reikia labai daug kantrybės, labai daug kartų kartoti ir rodyti, iki pamėlynavimo

Čia gal kam pravers
http://www.zebra.lt/...2008-11-12.html

mes irgi izaengeme i pykciu karalyste , viska isbandem, reiks pabandyti su tuo apsikabinimu,o gal pades , nes mano mazoji dabar isigudrino sakyti, kad ji nemoka tai zaislu susidet, tai ateit pas mama ir dar daug daug priestaravimu. Del ko labiausiai skauda sirdi, kad ji zino, kad daro blogai,o i akis ziuri ir vistiek daro savo, atrodo kad tyciojasi is manes . Siandien uzdraudziau ziureti multikus, kol nebus gera ir nebaigs rekauti, tai kazkoks pasikeitimas yra, sake mama as einu miegot, o tu pasiziurek kokia as gera (ji labai nori siandien gauti balioneli )
Sekmes kitoms mamoms su neklauzadom ir daug daug kantrybes, as irgi pabandysiu jos pasisemti

mano vaikis irgi oziuku pavirsta, ir pastebejau dazniausiai su manim o ne su mociute pvz...

Pasidalinsiu kaip ipratinau miegot lovytej. Pradejau sneket kad tavo lovyte pati graziausia nuostabiausia patogiausia. Patalinyte pati paciausia... Lovyte aisku dar stovi salia mano, ir uzmiega laikydamas uz rankos. (o anksciau budavo 1,5 val pasaku dainu ir kasymu ).

Nesijuokit, padeda sustabdyt nuo lipimo i musu lova pasakymas kad tevelis cia ora gadina ir nekaip kvepes arba kad mamyte turi savo vieta, ir i tavo lova nelenda

mano mažas iš pikčio daužo galva kur nors... grindis, sieną, stalą, ku papuola... na jau praeina po truputį...
mes nekreipiam dėmesio, tai greit ir praeina...
o vat su mušimusi ir bėdų yra... tiek man tiek tėčiui gali trenkti, ar su ranka, dažnai su galva, kažkada ir kojas į darbą paleido...
neturiu aš kantrybės kaip kitos mamos... bet reikia semtis jos iš kažkur, nes nenoriu kad taip vaikas elgtųsi...
žinau, kad reik apkabint, pabučiuot, bet aš pati labai nemėstu kai prie manęs lenda kai aš pikta, tada dar labiau siutas ima...
reikia kokią gerą literatūtą lietuvių, rusų, lenkų kalba susirasti tą tema. gal kas ką galite parekomenduoti?

Žinok ir man tas pats, kai mano vaikui užeina piktumas, pastebėjau kad geriausiai kai jos nelieti visai, nes kai pradedi tipo linksminti ji tik dar labiau susinervuoja. ai ir palieku ją ramybėje, o po kiek laiko pati su šypsena prieina

Maniškis susinevinęs mauna pasiema kokį žaislą, ar popiergalį kuris papuola po ranka, ir meta į žemę su riksmu o mes tiesiog nekreipiam dėmesio