QUOTE(Buzyte @ 2008 11 18, 18:03)
mano mažas iš pikčio daužo galva kur nors... grindis, sieną, stalą, ku papuola... na jau praeina po truputį...
mes nekreipiam dėmesio, tai greit ir praeina...
o vat su mušimusi ir bėdų yra... tiek man tiek tėčiui gali trenkti, ar su ranka, dažnai su galva, kažkada ir kojas į darbą paleido...
neturiu aš kantrybės kaip kitos mamos... bet reikia semtis jos iš kažkur, nes nenoriu kad taip vaikas elgtųsi...

žinau, kad reik apkabint, pabučiuot, bet aš pati labai nemėstu kai prie manęs lenda kai aš pikta, tada dar labiau siutas ima...
reikia kokią gerą literatūtą lietuvių, rusų, lenkų kalba susirasti tą tema. gal kas ką galite parekomenduoti?
Mane kelis kart ir puolė mušti

.Abu kartus prie vyro..tai aš pas jį "guostis" nubėgau.Reakcija stulbinanti

.Tik bėda,kad jam patinka kai mama "verkia"

,juokiasi tada

.O va,tėtį tai gali uždaužyt
Vistik pritaikiau kėdutės metoda ir po truputį veikia.Taip pat pastebėjau,kad labai pasiilgsta tėčio.Jei per vėlai grįžta tai labai supykęs būna

,nekreipia visai dėmesio kaip ir tėčio nematau negirdžiu(gal dėl to ir mėgsta jį mušti).Na,bet stengiamės kuo daugiau kartu visi pabūti.Matau pagerėjimą

.Kuo daugiau duodi,tuo daugiau atgal gauni

.
Prasidėjo naujas etapas-maisto skraidinimas

.Jau buvo sienos nutaškytos.Pasaka be galo....
Dar apie tuos galvos daužymus.Skaičiau vienoj temoj,mama rašė(pažodžiui neatkartosiu): daužė,bet išaugo....po dviejų metų

.Kiek reik kantrybės,kad šitiek laukt.Be to kiti piktybiškai pradeda daužyt ir tikrai skauda.Šiuo atveju tikrai tiek nelaukčiau

.