visai neseniai perskaiciau knyga "Smart Love"(autoriai Martha Heineman Pieper ir Wiliam J. Pieper). Noriu su jumis pasidalinti viena idomia mintimi (atleiskit uz katatrofiska vertima):
........."Net tada, kai vaikas metosi daiktais ar juos gadina taip,kad jums butinai reikia isikisti ir vaika stipriai laikyti(apkabinti?), Jus vis dar galite likti draugiskais ir meiliais (?!). Pasakykite jam, kad Jus negalite jam leisti susizeisti, suzeisti kitus ar gadinti daiktus ir, kad Jus ji vel paleisite, kai jis nusiramins.
Vienas pavyzdys is suaugusiuju gyvenimo gali Jums parodyti, kokia yra svarbi meiles strategija, kai Jusu vaikas ima siauteti ar kazkokiu kitu budu netenka pusiausvyros. Isivaizduokite, kad netekote kazko brangaus ir labai verkiate. Jusu partneris ar draugas reaguoja i jus taip: "As einu i gretima kambari ir toliau paskaitysiu knyga, kol tu baigsi verkti. Tu gali pas mane ateiti,kai nusiraminsi." Arba jei jis reaguotu sitaip: "Man skaudu ziureti,kad tau taip negera. Gal galeciau tave apkabinti?" Kuri is siu dvieju reakciju jums butu priimtiniausia? Jusu vaikas irgi sitaip nusprendzia."........
Esu pati oziuko mama. Man paciai buvo keista-jis greitai nusiramindavo (nors pries kelias minutes buvo siaubingai isiutes-zalojo save,gadino daiktus), jei pasakydavau, kad suprantu,kodel jis pyksta, kodel jis kazkuo nepatenkintas. Anksciau galvodavau,kad jis mazas, nekalba ir nieko nesupranta-ka cia su juo aiskinsies ir barsies. Dabar uzsioziavus, dauk kartu ivardinu jo problema paprastais zodziais, stengiuosi apkabinti, jei leidziasi, paaiskinti kodel negalima. Ir ziurek jau nusiramina ir pats glaustosi. Maziams patiems nepatinka pyktis, tik jie nelabai moka tu pykcio priepuoliu sutramdyti.
Nors oziu pastoviai islenda, naudojant sia strategija greitai pavyksta juos isvaryti. Musu atveju, oziu ignoravimas ar vaiko isvedimas i kita kambari nepadedavo.
Papildyta:
Dar toje pacioje knygoje rase,kad nereiketu megdzioti verkiancio, ar ituzusio, ant grindu besivoliojancio vaiko. Vaikai tai priima kaip savo asmenybes, jausmu izeidima. Kadangi jie nemoka zodziais isreiksti savo jausmu-tai isreiskia veiksmais, o kaip kitaip tam dideliam suaugusiui pasakyti- "as nelaimingas, nusivyles etc. " As pati, kol neskaiciau sios knygos, pasiepdavau,kai maniskis uzsioziuodavo ir ant grindu raitydavosi. Po to pagalvojau,kaip as jausciausi,jei kazkas is manes taip saipytusi...tai jausmas nelabai fainas. Tad stengiuosi sukandusi dantis tvardytis ir bandau vaika sutramdyti svelnumu...nors mieliau tuo momentu berzines koses duociau
