sveikos mamytes.
mano mama gimde mane pries 24 metus, na situaciaj buvo visiskai kitokia - galimybes buti gimdymo palatoje nebuvo, tuo metu vyrai turbut net negalvojo , kad kazkada (stai po 20 metu) tai yra imanoma, ir mano akimis ziurint, taj yra nuostabu. mano tetis mane pirma karta pamate po 10 dienu. kazkada radau laiskus, kuriais jie susirasinejo tas 10 dienu, mama ismesdavo laiskus per langa, o tete perduodavo sesutei. net ir dbr prisminus tai mane labai sujaudina, laiskai nuostabus, pilni meiles ir silumos. kai mano vyras paskojo apie tai, kaip buvo gimdyme, mano tetis verke .... net po 24 metu jis sako, taj buvo sunkiausios 10 dienu jo gyvenime, kai negalejau but salia manes ir mamos, sako jautesis bejegis... jis man pasakojo, kai mama rasydavo laiskuose kaip as atrodau, o jis naktim mane sapnuodavo - tokia mazyte, didelem melynom akim. blogiausia buvo taj, kad mano gyvybe kabojo ant plauko, o jam net nebuvo galima manes aplankyti.apsurdas !! kai pagalvoju, kad galejau niekada nesutikti savo tetes, o jis galbut niekada nebutu pamates tu melynu akiu...
stai as pati esu mama. vyras buvo salia per gimdyma, man buvo svarbu, nes gimdziau svetimoj saly, svetima kalba, svetimi zmones. labiau bijojau ne pacio gimdymo , o to svetimumo... nors sesele buvo visada salia, man dabar net keista, kad mb per 6 val.ne karto net i tualeta nebuvo isejes. islaukeme kartu visus saremius, kai budavo saremis jis man laike ranka, o kai praeidavo gloste mane, paduodavo atsigert, patepdavo vezelinu lupas..ir tai man reiske tiek daug... galvojome kad jis iseis kai prasides pats gimdymas, taciau likimas viska pasuko sava linkme... vieno saremio metu sustojo dukrytes sirdis. palatoje atsirado gal 6 gyd. nieko nesupratau kas vyksta, viskas vyko kosminiu greiciu, nesupratau ka man sako, taip dziaugiaus kad mb buvo salia ir viska man verte. pasake kad darys cezary. taciau is susijaudinimo lb stipriai susitrauke gimda ir isstumiau dukrytes galvyte, viskas atsitiko taip greitai. mb viska mate, nes nukrito anklode, tada jis man reke i ausy - matau galvyte, matau galvyte. mane tai paskatino dar labiau stengtis, ir dar po vieno stumimo dukryte jau buvo man ant pilvo. viskas vyko per daug greitai.ir siandien jis pilnas laimes, kad buvo salia ta akimirka.man net pasake - neisivaizduoji, mylejau tave taip stiprai, stipriai, ta akimirka,kai padovanojai man stebukla. ir dar labiau padejo tada, kai dukryte isveze i intensyvios slaugos skyriu, jis nuejo, paziurejo, atejes man viska papasakojo.po to pavakarienevom dviese, labai romantiskai, jauciaus lb nuostabiai, nes gyd.pasake kad dukrytei viskas bus gerai... taj nuostabiausia.ir tada, kai nezinojau kas gali nutikti, nepagalvojau net kaip as atrodau., apsikakosiu ar ne, tik meldziau mintyse Dieve padek, Dieve isgelbek dukryte...
kaip bebutu, manau tai nuostabu, kad vyras gali buti salia gimdyme, kad nuostabu, kad po to tevelis galejo gyevnti su mumis vienoje palatoje. kartu nuo pat pirmos akimirkos. zinoma gerbiu tu nuomone, kurie nenori to patirti.mes irgi planavom kitaip, bet db mb sake eis i kiekviena gimdyma su manim
man tai buvo pirmas gimdymas, as visiskai neisivaizdavau kaip tai vyks, tik reikia gerai nusiteikti.tai tikari nera baisu!! taj nuostabu
p.s. kai atvaziavau i ligonine man paaiskino, kad apsikakoti gimdymo metu yra neimanoma, nes vaikelio galvyte visiskai uzspaudzia iseinamaja anga, tai mane lb nuramino. gal jum atrodys kvailai, bet pirma kart girdziu, kad per gimdymus vemia, kak****ja ir pan.gerai kad anksciau to nezinojau
pirmas toks nuoseklus ir gražus pasakojimas ir beabejo-labai stiprus pagrindimas, kodėl vyro reikia gimdyme...