jei kalba šiuo atveju eitų apie privačią įmonę, tada sakyčiau, kad tokie dalykai gali vykti - pati per keletą savo darboviečių esu pastebėjusi tendenciją, kad darbdaviai net į skirtingas pozicijas renkasi daugmaž panašaus tipažo žmones. Taip gali susiformuoti ir plėšrus kolektyvas (jei, pvz., renkami ambicingi, karjeros siekiantys žmonės - kai kuriems darbdaviams būten tokios asmeninės savybės imponuoja po visų profesinių dalykų). Bet kadangi kalba eina apie valstybinę įstaigą, kur kiek suprantu darbo vieta gaunama konkurso būdu, tai šiek tiek keista, kad dauguma kolektyvo narių elgiasi taip pat. Kita vertus, besilankydama įvairiais reikalais valdiškose įstaigose (seniūnijose, migracijos tarnybose) esu pastebėjusi, kad dažnai ten tarp darbuotojų draugiškais santykiais nė iš tolo nekvepia - daugelis jaučiasi esantys tokie svarbūs, kad ne tik kad į atėjusį žmogų žiūri kaip į dulkę, bet pan. bendrauja ir su savo kolegom

O jei čia dar ir dėl didelių atlyginimų konkuruojama, tai tada viskas aišku

.
Mano vienoje iš darboviečių buvo kažkas panašaus - ten buvo terorizuojami visi naujokai (net išdirbę daugiau kaip metus vis dar būdavo laikomi naujokais), jiems kraunami visi nemaloniausi darbai (nes griežtas darbų pasidalinimas nebuvo apibrėžtas, darbas labai įvairus). Skyriaus vadovė palaikė tokią poziciją. Tada nebuvo sudėtinga su darbais, todėl tyliai ramiai susiradusi naują darbą, padėjau pareiškimą tiesiai aukščiausiam viršininkui ant stalo, tuo sukeldama šoką, nes per 2 sav. tam darbui neįmanoma apmokyti naujo žmogaus. Tada buvo gražu pažiūrėti, kokios prasidėjo derybos ir klausimai, ką reiktų keisti (nors anksčiau susirinkimų metu bandant spręsti tą problemą, naujokai būdavo užspeičiami į kampą). Nemėgstu kerštauti, bet tuo metu jutau savotišką pasitenkinimą, juo labiau, kad kaip vėliau paaiškėjo, tokiu žingsniu padariau paslaugą kitiems kolegoms naujokams.
Darida27, o jei tu pabandytum atsargiai pakalbėt su savo šefu, sakydama, jog po truputį pradėjai dairytis naujo darbo, nes nebegali susitaikyti su esama situacija

Gal tuomet kitaip sureaguotų? Jei vertina tave kaip darbuotoją, tai tikrai turėtų reaguoti. Nemanau, kad tai pablogintų situaciją - tu juk pareiškimo nededi, tik perspėtum darbdavį apie savo ketinimus ir pasitikrintum jo reakciją
The one who follows the crowd will usually get no further than the crowd. The one who walks alone, is likely to find himself in places no one has ever been. Albert Einstein