Maniškis beveik nuo gimimo prie kompo (ai, nebarkit manęs, mamytės, dėl to

). Neturėdamas dvejų jau turėjo šiokius tokius "kompiuterizmo pagrindus"

: mokėjo atsidaryt langą, uždaryt, nuleist žemyn, su "back" paeit atgal, susirast, kur filmukai padėti guli ir juos pasileist. Ir su raidėm šitaip susipažino, patikdavo worde maigyt, paskui spalvas ir pan. keist. Aišku, ir kompiuteriniai žaidimai patinka. Bet dėl to, kad aš jam kompiuterio neribojau (būdavo tokių laikotarpių gyvenime, kai darbas užgriūdavo - aš sėdėdavau prie nešiojamojo, o jis prie didelio) jis juo persisotino. Dabar žaidžia kompiuteriu tikrai nedaug, pora sykių į savaitę, ir net nėra reikalo to žaidimo riboti.
Be to, džiaugiuosi, kad jis įsisamonino, jog internetas - ne tik žaidimams. Visų pirma jis yra skirtas informacijos paieškai. Mes visada, jeigu kas neaišku, "googliname"

(kokių būna pelėdų? kaip atrodo mėnulis ir kodėl jis keičiasi? kaip vaikiukas mamytės pilvelyje auga? ir t.t.).