Mes drauge trečius metus, tačiau kol kas maniškis dar nesiprašė mano rankos... (O aš vis dažniau pasvajoju, į sukneles pažiopsau, netgi vaikus paplanuoju

) Tiesa, dabar yra didelis noras iš abiejų pusės, tačiau situacija ne ta - neturim bendros gyvenamos vietos.

O aš esu kategoriškai prieš gyvenimą pas jo ar savo tėvus. Tai taip ir vakarais pasvajojam, kaip laimėsim milijoną savo namelio statybai.

Netgi pradedam svarstyti apie išvykimą pagyventi į užsienį vardan buvimo drauge.
Taigi apie sužieduotuves svajoju, o tuo pačiu suprantu, kad žiedelis tai dar nieko nereiškia. Reikia bent minimalaus pagrindo po kojomis, kad norai virstų realybe. Kol kas svarbiausia, kad mes žvelgiame ta pačia kryptimi. Ir kol taip bus, jausiuosi saugi, nors ir nebūdama -iene.