QUOTE(ragnez @ 2008 12 06, 20:48)
o kur "nelaimingi atsitikimai" ligonineje?
ar nuostatos apie "priesiskas" lietuvos medicinos istaigas yra lauztos is pirsto?
kodel norvegijoje, kur moterys skatinamos gimdyti naturaliai ir maitinti krutimi, naujagimiu mirtingumo rodiklis vienas zemiausiu pasaulyje?
ar PSO drystu teigti, kad planuotas gimdymas namuose yra taip pat saugus, kaip ir gimdymas medicinos istaigoje, jei tai butu netiesa? (tikslias citatas zr. ankstesneje temoje apie gimdymus namuose) ar moterys normaliose siuolaikinese valstybese su siuolaikine prienama medicina (nyderlanduose, belgijoje, prancuzijoje, sveicarijoje, britanijoje, jav, kanadoje, japonijoje ir tt) rinktusi gimdyma namuose su akusere ar pribuveja arba specializuotuose gimdymo namuose su akusere (skandinavijos salyse, kanadoje, jav ir kt)?
dange, perskaiciusi natukes gimdymo plana, pridejusi ranka prie sirdies:
kiek akuseriu ginekologu eiliniuose gimdymo namuose ar ligonineje is tikruju padetu natukei gimdyti atsizvelgdami i jos pageidavimus?
Nelaimingi atsitikimai ir ne tik "atsitikimai" ligoninėse egzistuoja.Apie juos perskaitom spaudoje, matom per televiziją, skaitom pasakojimus SM, jie atsiranda oficialiose ligoninių statistikose. Ką matom ir žinom apie alternatyviąją pusę

Na be to nugludinto, pasaldinto ir nufotošopinto varianto, kartas nuo karto mus pasiekia medikų puse lūpų papasakotos istorijos.Skaudžios istorijos.
Dėl Norvegijos. Kažkada diskusijos paskatinta, prisėdau pasinagrinėti Skandinavišką perinatalinę statistiką

Pirmas vaizdas įspūdingas: mažiausias CP skaičius, mažiausias perinatalinis mirštamumas.Pasižiūrėjus statistiką už dešimtmetį: CP skaičius didėja, mirštamumas- ne. Kyla mintis apie tai, kad ne CP ir kitos invazijos atsakingos už perinatalines mirtis.

Jei pridėtumėm truputį žinių apie skandinavų pakankamai natūralistinį požiūrį į pirmo ir antro trimestro nėštumo priežiūrą, kiltų dar daugiau minčių, apie tai, kur "pasislepia" perinatalinis mirštamumas
Ragnez, Natukės pavyzdys man kaip tik kalba apie tai, kad moteris, turėdama pakankamai aiškias motyvacijas, gali sugeba rasti reikalingą pagalbą nesimesdama į ekstremalumus. Natukė berods gimdė Kaune. Klaipėdoje, teko girdėti, taip pat yra atidarytas mažos rizikos gimdymų skyrius, kuriame gimdymus priima akušerės. Vadinasi sveikatos apsaugos sistema tikrai nėra išnaudojusi lankstumo rezervų.
QUOTE(ragnez @ 2008 12 06, 22:26)
lietuvoje, be abejo, padeti apsunkina tai, kad nera medicinos pagalba (ar slauga) namuose reglamentuojanciu istatymu, pribuveju veikla nelegali.
taciau vakaru saliu pavyzdzius teikiau kitu tikslu: tai buvo siulymas susimastyti apie tai, kad siuolaikinese vakaru salyse (ypac skandinavijoje) naturalus gimdymas yra ne "mistine" alternatyva, o kaip tik atvirksciai - moterys skatinamos gimdyti naturaliai, o
patiriancioms baime gimdyti (pvz, del skausmo) pirmiau teikiama psichologine pagalba, o ne vaistai ar cezaris.
jei turi laiko, papasakok, kas tau yra naturalus gimdymas ir kodel esi naturalaus gimdymo salininke. ne tiek man - o emilkai, laukinei kriausei ir kitoms, besiruosiancioms "karui" su ligoninemis...
Tai gal pribuvėjoms entuziastėms reikėtų nukreipti savo energiją alternatyvios sistemos kūrimui ir legalizavimui, diskusijoms su medikais, SAM ir ta pačia visuomene, o ne imtis priiminėti gimdymus namuose, kol neegzistuoja jokia informacijos perdavimo, atsakomybės pasidalinimo, kvalifikacijos kontrolės sistema.
O kas gimdo ir kam skauda: psichologui ar moteriai

(žinau, kad ši pastaba- absoliuti demagogija, bet nesusilaikiau

)
QUOTE(Arven @ 2008 12 06, 23:44)
Cia viena is Lietuvos sveikatos teises bedu. Paciento sutikimas ar nesutikimas kokiam nors gydymui turi buti absoliuciai informuotas (cia skaiciau kazkokia byla, kurioje buvo teismo taip isaiskinta). Mano supratimu net ir perskaicius keleta simtu puslapiu akuserijos knygu, absoliutaus informuotumo pasiekti negalima.
Taigi jei gimdyve atsisako epiziotomijos ir neplysta - ji jauciasi teisi, o jei plysta su baisinemis komplikacijomis, tai gali paduoti medikus i teisma ir pareiksti, kad nebuvo absoliuciai informuota ar kad tuo metu jai buvo sokas ar dar kas ir ji nebuvo pajegi spresti.

Ir čia yra dar vienas lietuviškos ir skandinaviškos sveikatos apsaugos sistemos skirtumas. Bent jau Norvegijoje, egzistuoja žalos sveikatai atlyginimas be medikų kaltės įrodymo.Ty pacientui gauti kompensaciją dėl sveikatos sužalojimo, nereikia teismo keliu įrodinėti, kad medikai jį informavo/ neinformavo, buvo pakankamai rūpestingi/ nebuvo. Medikai atitinkamai neturi priežasčių slėpti faktus ir gintis, įvykęs žalos padarymo faktas tampa atviras nagrinėjimui ir atitinkamų išvadų darymui.