Tokiu atveju visi yra labai pasimete:ir būsimi tėvai ir seneliai.Juk nėra pagrindo po kojomis,nėra išsilavinimo ir kiti klausimai užmuša.BET....išeitis visda yra ir kažkaip toks dalykas išsisprendžia su laiku.Kai pastojau,buvau tik pradėjus dvyliktą klasę,bijojau mamai pasigirt,bet maniau po pusmečio jau nebepaslėpsiu

Po 3mėn vistik apsivedėm,norėjo iš mokyklos ištekėjusią pašalint,būčiau turėjus baigt vakarinę,bet mama su maišiuku nuėjo ir likau vidurinės.Ten baigiau eksternu.Ateidavau tik atsiskaityt,o pamokose galėjau irė nesirodyt.Vaikiukas gimė gegužės 10d.,o pirmas egzas buvo gegužės 21d.Nebuvo kur palikt,tai į jį su mažiuku nuėjau,mama atlėkė trumpam iš darbo ir už durų su juo pasivaikščiojo.Taip praėjo visi egzai.Metus leliuka auginau,o po metų įstojau ir šiemet baigiau edukologijos bakalauro studijas.Mano gražuoliukui jau 6metai.Vėl įstojau į magistrantūrą ir vyrą mokslan įkišau

Abu turėsim neblogus išsilavinimus ir vaikas jau paaugęs.Tai man atsakykit,argi neišsisprendė problema???Nors gėda pasakyt,minčiu prieš šešis metus irgi visokių buvo.O kai dabar viską prisimenu ir gėda ir juokas ima.Tik labai sverbi yra tėvų parama,pagalba.