QUOTE(Savūnė @ 2005 08 15, 00:22)
Perskaičiau vieną Doncovos knygą Bjauriojo ančiuko hobis. Pavadinimo tai, tiesą sakant, nesupratau, o supratau štai ką tokio absurdiško detektyvo dar nebuvau skaičius. Naujarusė ieško žudiko, visus sutiktus, kad kalbėtų, apipila šimtinėm žalių, pagaliau viską, kaip jai atrodo, išsiaiškinusi atbėga pas milicininką, o tas sako: kad ne, iš tikrųjų žudikas yra kitas, ir papasakoja tiesą. Istorijos pabaiga. Blin, tai geriau būtų aprašoma, kaip tasai milicininkas atskleidė nusikaltimus ir išaiškino žudiką
Visi Doncovos detektyvai yra tokio stiliaus. Mazgai atrišami tiesiog laimingų atsitiktinumų dėka - netyčia nugirdus pokalbį, netyčia pamačius, netikėtų sutapimų dėka. Kai "detektyvas" Daša Vasiljeva, beveik visi reikiami žmonės prašneka jiems gerai sumokėjus. Gal todėl kiekvieno detektyvo pradžioje skaitytojas apšviečiamas, kad pinigų Daša turi - vidimo nevidimo.
Kaip detektyvai - nieko blatno, nes ir detektyviniai mazgai tokie beveik "iš marsiečių gyvenimo" ir "palydinčios istorijos" labai neįtikėtinos. Bet kol Doncovos bajeriai nenusibosta, galima nors pakrizenti.
Tiesa, Jelenos Kolinos knygoje "Naujarusės dienoraštis" radau apie D.Doncovą pasakymą "mylaja grafomanočka".
Серьёзное лицо-это ещё не признак ума. Все самые большие глупости в мире делались именно с этим выражением лица...