[quote=Aimma,2005 07 31, 22:00]
[quote=Cikadelė,2005 07 23, 14:41]
O man iškyla klausimas, kaip apibūdinamas tas detektyvinio romano žanras?
Žinau keletą tikrai puikių knygų, kurios turi dalį detektyvo siužeto, tačiau nežinau ar tai detektyvai

]
Matyt mados yra ir detektyvo žanre. Šiandien detektyvas jau ne Agata Kristi ar Konan Doilis. Gal daugiau tiktų trilerio pavadinimas. Jis paprastai turi dar bent vieną siužetinę liniją - šeimos, prisiminimų. Ir padoriam šiuolaikiniam detektyvui būtinas koks nors kontekstas - pseudomokslinis kaip PANELĖS SMILOS SNIEGO JAUSMAS ar GYVATĖ SIDNĖJUJE, socialinis kaip GYVATNEŠIS ( beje, labai nebloga knyga), politinis kaip PRIEŠO AKIVAIZDOJE ir t.t., ir t.p. Aš jau pasigaviau šiai madai, man įdomiau skaityti tokias knygas, nei spręsti A.Kristi kryžiažodį.
[/quote]
Ginčyčiausi.
Žinoma, A. Kristi ir K. Doilis tikrai nebėra vieninteliai sektini autoriai. Bet tikrai pilna atitinkančių įprastą detektyvo modelį kūrinių. Trileris tik turi detektyvo priemaišų/elementų ar panašiai.
Nenorėčiau trilerio įvardinti kaip "naujos mados detektyvo". Būtų gaila, nes detektyvai man

nebepatiktų

.
Dabar leidžiama tokia serija "byla Nr..." ar kažkaip panašiai. Šioje serijoje išleista tikrai puikių detektyvinių dalykėlių (gaila, kad teko skaityti tik 3)....
O jeigu kiekvieną knygą, kurioje yra bent kiek paslapties priskyrinėsime detektyvui, tai detektyvo žanrui galime priskirti kokią pusę visos literatūros. Per atostogas vėl perskaičiau chrestomatinį "Biliardą pusę dešimtos" - ir jį drasiai galima priskirti detektyvui, nes išrišimų ir surišimų ten sočiai. Tuo tarpu detektyvu ten nė nekvepia

.
O dėl A. Kristi - jau seniai atradau, kad žudikas tas, į kurį kėsinamasi, bet niekaip nenužudoma, o jeigu dar kokiu nors būdu sužeidžiamas - viskas, tiksliai žudikas/nusikaltėlis/blogietis. Kas netikite - pasitikrinkite. Manau todėl daug kam neįdomu - per daug vienodas modelis. Kita vertus, manau "gausiai" skaitant bet kokį detektyvų autorių ilgainiui daug kas pradėtų kartotis. Na, tarkim, kokia Doncova - tas pats per tą patį. Daug ir iš eilės skaitant - visai nebeįdomu....
Серьёзное лицо-это ещё не признак ума. Все самые большие глупости в мире делались именно с этим выражением лица...