QUOTE(Pellagija @ 2008 12 05, 16:55)
Na manau sis aprasytas atvejas mazai ka turi bendro su Rasos... Po tokios egzekucijos tai manau moteris apskritai nebeatsigautu be profesionalios pagalbos....
Neatisgauna ir su profesionalų pagalba. Susitaikoma ir tiek.
QUOTE(Pellagija @ 2008 12 05, 16:55)
Gyvenimas toks, kad buna sitiaciju, kur nera vienareiksmio teisingo atsakymo. As palaikau nuomone, kad vaikas nekaltas del to, kaip buvo pradetas... EBt tai labai priklauso nuo moters isitikinimu, nuo moters morales ir vertybiu. Daug moteru save iskelia auksciau naujos gyvybes, nauja darba, naujus mokslus, gyvenimo galimybes vertina labiau, negu savo kudiki isciose. Ir nieko cia nepadarysi...
O jūs pabandykite pakliūti į tokią mėsmalę, ne įsivaizduoti, o realiai savo subine (tiesiogine to žodžio prasme) papulti į tai, Tai ne moralė, tai net ne vertybė, tai toks sunaikinimas, kada nesinori net gyventi. Apie kokia gyvybės suteikimą dar galima kalbėti? Praeina 20 metų ir tie prisiminimai LIEKA tokie patys gyvi kaip ir buvo. Ar žinote, kad net savas vyras, bandydamas apkabinti iš nugaros susilaukia fizinės atakos? Nes tokia reakcija į visą aplinką. Apie kokį laukimąsį dar galima "nekaltai" kalbėti? Kokie nėštumai? Venas persipjauti norisi ir relaniumo prisiryti didelį kiekį, o prabusti reanimacijoje yra didžiausias košmaras, nes kiaulės tėvai grąžino į šį sušiktą mėšlyną? Kalba neina apie karjeras, mokslus ar panašiai, kalba eina apie tai, kai jus nužudo kaip moterį, sutrypia ir paniekina. Kai kalbėt apie tai net negalite be gumulo gerklėje, net praėjus ir daug metų? Kokie vaikai? Kokios moralės? Kokia vertybė? Čia pačiai kapstytis pirma reikia, jei yra dar dėl ko kapstytis.
Papildyta:
QUOTE(Roza_Liuksemburg @ 2008 12 05, 17:05)
O svarbiausias būna toks vienas dalykas...baimė mirti. Na tiesiog- to neįmanoma suprasti nepajautus, kad tikrai ko gero gyvenimas baigsis šiandien. Arba gal po paros ar savaitės. Ir baigsis va taip vat niekaip. Dažnai girdžiu žmones šnekant kad jie mirties tai jau ne, nebijo

Juokinga. Prieš faktą darosi baisu iki apsišikimo.
Tai nėra baisu, tai... tai... kažkas nepaaiškinamo tuo momentu, tu pasiruoši net liežuviu nulaižyti viską ką tik paprašys ir tokioje formoje kokioje paprašys. Tave jau nužudo, lieka tik instinktas išgyventi.
Nežinau, nepatyręs - nesupras.
____
Tiesa, apie tarnybas - kai aš griežtai ir išdidžiai atsisakiau siūlomų 10 000 litų (čia veiksmas 92-93 m.), po kelių pokalbių prokuratūroje ir bandymo apkaltinti mane, kad aš pati kalta buvau, po mėnesio gavau laišką, kuriame buvo skelbiama, kad "nusikaltimo sudetiės nebuvo rasta".