Rasa, truksta zodziu tau, tik nepykanta,kad tau kyla mintis žmogžudystei
Mb man taip pat siule aborta, nes suzinojau kad nescia nelaiku,vos baigus vidurine,Man 18m. Jam 28m. buvom labai susipyke ir issikyre,,, bet as buvau stipri, jau nuo pirmos dienos mylejau SAVO vaikuti, nesvarbu nuo ko, bet svarbu kad ne kaimynes, o mano, dabar auksiuka mylim abu, mb man kojas buciuoja, kad atleisciau jam istarta zodi "Aborta"
Isiskaityk i sita pasakojima, ypac paskutine pastraipa ar paciai tik neskaudes sirdis ir aplamai
?????????????????????? "aj pirma nuzudysiu antra pasigimdysiu", saudyt tokias mamas,
Perskaiciau visa temele, nuo pradziu. Negalejau atsitraukti. Kaip man suprantamos jusu problemos, nors tai buvo taip senai... Istorija bus labai ilga, bet taip uzspaude issipasakoti. Be to, noriu tiketis, kad gal kuria is jusu padrasins, pades nuspresti teisingai.
Istekejau 19. Is meiles. Tevai buvo labai pries, jie inteligentai, mano busimasis - darbininkas. Bet ne tame esme, mama mate, kad taurele vertina labiau nei ka kita. As tubut buvau per jauna tai suprasti. Po metu pradejau suvokti, kad musu santuoka ne tokia, kaip svajojau. Pradejau abejoti, po truputi galvoti apie skyrybas. Ir BAC "Oj, taip, yra, yra, jau 8 savaites"
Ogi saugojomes. Mano tevai neapsidziauge, bijojo kad mokslu nebaigsiu, mate, kad seimoj ne super sutariam. Vyras taip, buvo laimingas, ir is tos laimes dvi savaites "pyle", diena dienon
. Finansine ir praktine situacija: 12 kv.m bendrabucio kambarys, mano stipendija + mazute vyro alga (o tiksliau, dalis algos likusi po
), karstas vanduo karta i menesi, sildymas minimalus (jaunutems - paklauskit tevu, ka reiskia "1992 m. blokada"). Tas menuo laiko iki 12 savaiciu man buvo juodas. Tureti, ar ne? Ir ne tiek del finansines situacijos, ne tiek del mokslu, kiek del santykiu su vyru. Du kartus buvau uzsirasiusi abortui. Abu kartus nenuejau. Nepajegiau. Mylejau busima maziuka. Mylejo ir tetis, tik kad ji valde alkoholis. Nestumas praejo lengvai fiziskai bet sunkiai moraliskai. Buvau ir sumusta, o apie nervus geriau patylesiu. Aciu mano grupiokams ir destytojams uz palaikyma. Pagimdziau pasisvilpaudama, vos nepramiegojau
. Parsivezem suneli i tuos 12 kv.m. Buvo sunku. Pinigais nereme niekas. Mano tevai - is principo, uosviai - neturejo is ko. Anyta bande paziureti vaika, kol ejau i paskaitas, bet geriau butu nebandziusi
. Negalejau sau leisti imti akademiniu, reikejo greiciau gauti diploma ir pradeti dirbti, maziu teko ir i paskaitas nusinesti kartais. Kaip dabar pamenu, jau po vidurnakcio, darau praktikos darba atsisedusi ant grindu, staline lempa irgi ant grindu, kad maziaus nepazadintu sviesa, pavalgyti ir vel nebuvo kada, noriu miego, asaros byra kaip pupos, vyro dar nera - reiskia vel gris girtas. Per metus po gimdymo sau nusipirkau viena vieninteli ruba - megztuka. Pampersai man neegzistavo. Viena, pasirode, kai vaikui jau 6 men. buvo, antra buvo ziauriai brangus ir pardavinejami vienetais. Naudojau tik i poliklinika. Kelios is jusu zino, ka reiskia kasdien isskalauti kibira vystyklu lediniame vandenyje
? Suneliui buvo 7 men., kai susiradau darba (ir vis dar mokiausi). Jau galejau nusisamdyti aukle, ir dar siek tiek prisideti prie seimos pajamu. Atrodziau taip, kad viena giminaite mane pamaciusi pradejo rekti kad eiciau tirtis kraujo, galvojo, kad kraujo veziu sergu. Buvau 168 cm / 48 kg. Ir maitinau pati. Dabar kai pagalvoju, is kur tos jegos tiek
.... Baigiau kolegija, gavau diploma kartu su savo grupe.
Kai vaikui buvo 2 metukai, nebeistveriau, issiskyriau. Isejau is to 12 kv.m bendrabucio, tada jau privatizuoto, kaip stoviu, vienoj rankoj tases, kitoj vaikas. Issinuomavau kambari. Aciu mano mamai, kad zinojo kaip man padeti - nedave pinigu, bet padejo susirasti puiku darba. Aciu auklytei, prabuvusiai su mumis 6 metus. Alimentu negavau, prisiteisiau, bet tetis jau nebespedavo susirasti darbo, kaip ji prarasdavo... Paskui, po 2 metu kovos teismuose (nekaltinu vyro, anyta viskam vadovavo), atsikovojau pinigus uz puse to 12 kv.m kambario. Ir pradejau niuriam gyvenimo tunelyje iziureti taskeli sviesos. Baigiau universiteta, nusipirkau buta, gavau puiku darba tarptautineje kompanijoje. O variklis buvo mano sunus, del jo turejau stengtis ir gyventi.
Dabar, kai matau kaip baisiausiai burbedamas bet kruopsciai siurbliuoja kilima 16 metu kavalierius, kaip imeta tritaski varzybose, kaip prikandes liezuvi ir suprakaitaves bando suvaldyti pirmu begiu mano alfaromeo, kai girdziu kaip jis klausia, kur nudejau jo kedus, kuriuos jis buvo "tvarkingai numetes prie duru", net sirdi nudiegia pagalvojus, kad truko tiek nedaug, ir sito galejo nebuti. Jei tik buciau pasirinkusi save. Jei tik buciau pasirinkusi lengvaji kelia.
Ir dar. Dabar turiu viska. Puiku vyra, dideli buta, saunu darba (kurio bosas supranta ir saugo nescias darbuotojas) ir Prada batelius. Ir jau pusantru metu negalim susilaukti maziuko. Kazin, kokiam kancios pragare degciau kas nakti, jei buciau atsisakiusi savo ne laiku pasibeldusio pirmojo...
