Sveikos.... n u ir oras, nu ir vakaras... eina nac....
net į madą neužvažiavau... nors pro ją važiavau - ant kelio stiklas, pas mane demosezoninės padangos, ojetau kaip čiuožiau vienoj sankyžoj nuo kalniuko, gerai kad atstumas buvo didelis, tai sustojo, ABS'as kala per pėdalą, mašina dreba ir visviena slidinėja... ojey, koks košmaras, nežinau kaip Deima grįš iš svečių, ji už vairo
gyvenime dar neesu vairavus tokiu keliu... o dar su drauge ir dviem vaikais, gale prisegėm abu diržais, aš jau ant galo diržus nusimečiau ir galvoju, nafik... kas bus tas, įtampa begalinė, kai įvažiavau į savo kiemą maniau kad iš laimės mirsiu, kad sveika gyva grįžau..... važiavau iįš akropolio pusantros valandos visu keliu 40 greičiu.... o kamščiai..................................
QUOTE(balta avyte @ 2008 12 16, 10:55)
nu nieko, po truputi. dirbu, tai neturiu daug laiko visokioms mintims. lb laukiu kada greiciau pasibaigtu visos sventes. nes dabar lb sunkus metas... kyla visi prisiminimai... pries metus, gruodzio 12 pasidariau NT ir pamaciau 2 rausva sjuosteles, 18 diena - ejau pas gine - ir ji tik patvirtino mano nestuma. pamenu skaridziau padebesiais, buvau pati laimingiausia. gyvenime tokai nebuvau. o dabar viskas atvirksciai. toks veriantis liudesys, apatija. dar gyvenime tai nelaukiau siu graziausiu metu svenciu. nors ir dovanos jau supirktos ir egle namuos stovi papuosta...bet visa tai tik dar labiau liudina ir skaudina mane...
nepykit kad taip liudnai as...
linkejimai visoms, buckis..
suprantu tave....
mano mažulis mirė prieš pat Kalėdas, tai visas kalėdas ir pražliumbiau kaip krokoldilas..... nerūpėjo man nei dovanos, niekas, net nežiūrėjau, ką man atnešė senis, nesusirūpinau kitiems dovanomis, vyras tik vaikui ir man parūpino... ai nenoriu prisimint, kaip buvo sunku....
sekančios buvo lengvesnės, bet vistiek sunkios.... juk po metinių kalėdos.... mums jau trečios Kalėdos, kai mažulio nebėra...
QUOTE(rugsėjė @ 2008 12 16, 10:58)
o dar anytos zodziai prie kuciu stalo - NIEKS NEPAGIMDO MAN ANUKES...
nepyk, patikėk, aš jai būčiau už tai parodžius duris... ir nesvarbu kad kūčios, juk negalima šitaip įžeidinėt...
gyvatė
QUOTE(sandrynja @ 2008 12 16, 12:23)
STT, sianakt sapnavau tave ir Zemyna
vau kaip smagu - ir kaip sapnavai..
QUOTE(vdapr @ 2008 12 16, 16:11)
Mergos man siandien pas dantiste

Oj puse 6... jau taip bijau....

kad man kas suteiktų tą malonumą.... o dar po langais stomatologinis atsidarinėja...

ėch, aš eisiu pavasariop manau tikrintis, nors pauostysiu... ir vėl ras vieną nežymią skylę... užsirašysiu dviem valandom o po pusvaladžio išprašys
QUOTE(Klaudi Ja @ 2008 12 16, 16:37)
Noriu STT paklausti. Po angeliuko netekties ar nesapnavai jokiu nesamoniu? Kad gime vel negyvas vaikas ar persileidima? "Persiprasau" uz kl.
Na as nuo pat ryto, kaip su maisu trenkta. Negaliu atsigauti po kraupaus sapno. Toks tikroviskas ir realistiskas. Tikiuosi, tai tik pasamones pasekme...
tai tik pasąmonės pasekmė
Klaudija, aš nuo to laiko, kai prieš pat mirtį susapnavau savo angelą baltais drabužėliais, lyg krikšto.... ir panašius vyras nupirko laidojimui, nuo tada kažkaip mano pasąmonė blokuoja sapnus ir aš jų nepamenu...
ta prasme aš žinau kad sapnuoju, kažką sapnuoju, bet nepamenu, atsikeliu ir viskas tarsi išsitrina, likę kažkokie kontūrai, bet konkretaus nieko...
kai buvau nėščia, sapnavau tikrai leliuką, bet netikrovišką, tarsi ne prie ko kažkaip... nu nežinau, sakau pas mane kažkaip sublokuota ten viskas... bet žinau kad daugiau niekada tokio sapno nebesapnavau... ir sapnuodavau, kad lyg mano lyg ne mano, bet mažiukas labai bet nei pametu, nieko, arba nepamenu tiesiog...
baisiai tikrai nesapnavau berods, o jei ir sapnuoju, aš neprisimenu - keistai pas mane....
nelabai tikiu sapnais, niekada nesapnuoju nimirėlių ir nesapnavau sūnelio... jei ir sapnuodavau ir anksčiau, tai daugumoj kažkokius dienos įvykių pratęsimus su įvairiom pabaigom.
ir nepersiprašinėk
o ką tu tokio sapnavai? kas gi nutiko? baisu kažkas? gal verkei tą dieną ar tiesiog prisiminei stipriai?..
laikykis