Jau nekalbu apie indu isplovima. JIs nuolat atsikalbineja motyvuodamas savo mokslais, nors mes abu esam II mag kurso studentai abiem reikia rasyt diplominius po darbo, o jis mat negali man padet. Ai ka ir besneket.
Na as tikrai negaliu sakyt, kad man nepationka gaminti, o ypac del savo vyro, jie ne jis tai as ir sedeciau tik su kokia kiausiniene, taigi del jo stengiuos ir sukinejuos virtuvej, bet man pikta, kaip ir daugeliui, kad jis netik kad to neivertina (dirbam abu vienodai) bet net ir man paprasius po vakarienes (beje, keliuos anksciau uz ji ir dar pusrycius padarau) jis padarytu puodeli arbatos, tai mano vyras virsta pasiputusiu drakonu ir as arbata verdu pati viena Jau nekalbu apie indu isplovima. JIs nuolat atsikalbineja motyvuodamas savo mokslais, nors mes abu esam II mag kurso studentai abiem reikia rasyt diplominius po darbo, o jis mat negali man padet. Ai ka ir besneket.
Jau nekalbu apie indu isplovima. JIs nuolat atsikalbineja motyvuodamas savo mokslais, nors mes abu esam II mag kurso studentai abiem reikia rasyt diplominius po darbo, o jis mat negali man padet. Ai ka ir besneket.
| QUOTE (Bandis @ 2004 03 16, 10:07) |
| bet gyvenime yra darbų kuriuos reikia daryti nors ir jie labai neįdomus. |
teisingai cia parasei.
as labai uzjauciu vyra, kai jis keliasi anksti, eina kurenti trobos, kad mums butu silta atsikelus.
tas kurenimas knisa,bet jis niekad nedaro kitu darbu,pvz.nevalo WC, negramdo vonios, sienu ,langu,netvarko spintu spinteliu... nu daug visokiausiu kitu.
ir dar labai svarbu, kaip raso Eligute, kad kito darba reikia vertinti.
dirbi dirbi, o cia pareina purvinais batais
Dar prie to pacio. As zinau, kad nesu virtuoze virtuvej, bet stengiuos, o vyras vietoj to kad bent sumeluotu, kad mano maistas skanaisias, visasa dar pazeria pastabu, pav, mesa per kieta, kava persaldi, sriuba per tirsta ir t.t. PO tokiu jo komentaru man taip pikta, bet vistiek darau jam valgyt, nenoriu kazkaip del nieku pyktis, nors del mano nuolaidziavimo jis man jau ne tik antk kaklo bet ir ant pacio poakasio uzsilipes 
Dazniausiai darbus pasidaliname, o kadangi dabar laukiuosi ir nevisada gerai jauciuosi,leidziu sau patingeti. Rytais keliuosi kartu, sutepu sumustinius,isverdu kava,suruosiu dukra i darzeli ir jie iseina. Pietus padarau, o kas del vakarenes,tai jau kartu mastom ka valgysim.Nematau tikslo is visu jegu draskytis, kad paskui su gresianciu i ligonine isvestu. Vyra turiu gera ir del namu ruosos ir pietu manes nespaudzia, bet ir as kasdien dedejuoju, kad balkonas neperdazytas ar dar koks darbelis puse metu nepadarytas.
[COUNTDOWN=19,05,2004]
[COUNTDOWN=19,05,2004]
Primygtynai siulau savo zmonai nedaryti man valgyt.. Tos minutes, kurias ji galimai papildomai skirtu valgio MAN ruosimui, mano siulymu yra nukreipiamos i kur kas svarbesnius dalykus - pvz, i vaikus..
Įdomi tema... 
ir plati, nes kiekvienoj šeimoj kita situacija ir įpročiai... Bet tas pastovus valgio ruošimas užknisa žiauriai... 
Kol nebuvo vaikų-man patikdavo ruošti įvairų pikantišką maistą... kai atsirado pirmas vaikas-alergiškas, o aš maitinau ir daug ko negalėjau valgyti-tapo problema, bet dar šiaip ne taip prisitaikydavom, nes buvom tik dviese valgytojai... 
mažių šėriau savo pienu 13mėn... ir tik kartą marmalindavau jam kokią košę... tačiau, kai atsirado antras-valgio gaminimas tapo kančia-mažajam košė, vyresniam jau košių neįkiši-suaugusių maisto irgi nebet kokio dar-nes ne viską valgė, o ir dar dėl kiaušinių alergijos negalėjo daug ko. Reikdavo gaminti vienam kartui jau vos ne 3-4 patiekalus, nes nesutapdavo visiems... taip viskas užknisdavo, kad siaubas... norėdavosi, kad tik greiičiau atsikratyti... vyras ėmė bumbėti, kad maistas nepatenkina-tipo visokie pusfabrikačiai irpan. O man aplamai buvo kankynė knistis prie tų prakeiktų puodų kiaurą dieną-vienam viena, kitam kitą, trečam trečią, o kur dar indų plovimas 
tačiau... sėdėjau namie ir turbūt galėčiau ant pirštų suskaičiuoti, kiek kartų mano vyras negavo vakarienės grįžęs iš darbo Pietų grįžta retai, ir tai pirma paklausia ar duosiu ką... pusryčius visada darosi pats ar šildosi, kas liko nuo vakarienės, nors kartais ir pabamba, kad va kitus tai žmonos atsikėlę išleidžia į darbą, pusryčius paduoda... na jau ne- šiuo punktu manęs neprivers-mes su mažiuku miegam ilgai, o jis su dičkiu keliasi ir eina-vienas į darbą kitas į mokyklą. O savaitgaliais, jeigu aš atsikeliu pirma (kas būna retai 
) tai padarau ir jam pusryčius-ką nors įdomesnio nei sumuštiniai... Beje, dabar, kai jau mano visa šeimyna valgo beveik viską tą patį visi, su tam tikrom išimtim-vėl atsirado noras kažką įdomesnio gaminti, eksperimentuoti.... o jei labai jau tingiu ar šiaip kažko negaliu-visuomet šaldiklyje yra pusfabrikačių 
ir plati, nes kiekvienoj šeimoj kita situacija ir įpročiai... Bet tas pastovus valgio ruošimas užknisa žiauriai... Kol nebuvo vaikų-man patikdavo ruošti įvairų pikantišką maistą... kai atsirado pirmas vaikas-alergiškas, o aš maitinau ir daug ko negalėjau valgyti-tapo problema, bet dar šiaip ne taip prisitaikydavom, nes buvom tik dviese valgytojai... mažių šėriau savo pienu 13mėn... ir tik kartą marmalindavau jam kokią košę... tačiau, kai atsirado antras-valgio gaminimas tapo kančia-mažajam košė, vyresniam jau košių neįkiši-suaugusių maisto irgi nebet kokio dar-nes ne viską valgė, o ir dar dėl kiaušinių alergijos negalėjo daug ko. Reikdavo gaminti vienam kartui jau vos ne 3-4 patiekalus, nes nesutapdavo visiems... taip viskas užknisdavo, kad siaubas... norėdavosi, kad tik greiičiau atsikratyti... vyras ėmė bumbėti, kad maistas nepatenkina-tipo visokie pusfabrikačiai irpan. O man aplamai buvo kankynė knistis prie tų prakeiktų puodų kiaurą dieną-vienam viena, kitam kitą, trečam trečią, o kur dar indų plovimas tačiau... sėdėjau namie ir turbūt galėčiau ant pirštų suskaičiuoti, kiek kartų mano vyras negavo vakarienės grįžęs iš darbo Pietų grįžta retai, ir tai pirma paklausia ar duosiu ką... pusryčius visada darosi pats ar šildosi, kas liko nuo vakarienės, nors kartais ir pabamba, kad va kitus tai žmonos atsikėlę išleidžia į darbą, pusryčius paduoda... na jau ne- šiuo punktu manęs neprivers-mes su mažiuku miegam ilgai, o jis su dičkiu keliasi ir eina-vienas į darbą kitas į mokyklą. O savaitgaliais, jeigu aš atsikeliu pirma (kas būna retai ) tai padarau ir jam pusryčius-ką nors įdomesnio nei sumuštiniai... Beje, dabar, kai jau mano visa šeimyna valgo beveik viską tą patį visi, su tam tikrom išimtim-vėl atsirado noras kažką įdomesnio gaminti, eksperimentuoti.... o jei labai jau tingiu ar šiaip kažko negaliu-visuomet šaldiklyje yra pusfabrikačių
| QUOTE (Bassvoice @ 2004 03 16, 13:38) |
| Primygtynai siulau savo zmonai nedaryti man valgyt.. Tos minutes, kurias ji galimai papildomai skirtu valgio MAN ruosimui, mano siulymu yra nukreipiamos i kur kas svarbesnius dalykus - pvz, i vaikus.. |
Saunuolis. Mano vyras irgi taip sako O gal tu mano vyras ?
| QUOTE (Bandis @ 2004 03 16, 09:17) |
| O- normalius pietus galima padaryti per 1 - 1,5 val. ir nereikia pasakoti kad turi stovėti tą laiką prie puodų. |
Hmmmmm....
Pries tai dar reikia nueit i parduotuve produktu. Po to - gaminti. Po to - plauti indus. Po to - vel gaminti maziukui,atskirai. Ji maitinti. Po to plauti apterliota virtuve ir indus. O kur dar pusryciu gaminimas,indu plovimas,tvarkymas.Vakariene?Maistas ne tik vyrui,bet ir 2-ienm vaikam,kuriu 1as maziukas,ir jam gaminu atskirai?Taigi tai jau ne 1-2 h,o zymiai daugiau.
Kadangi tu toks kategoriskas,tai aisku vel gincysies.
Ir pati sutinku su tuo,kad kiekvienoj seimoj - skirtinga situacija.
Bet jei sedi namie su vaikais, tai ka veikt ir be to terliojimosi apie puodus uztenka...
| QUOTE (Eligute @ 2004 03 16, 12:53) |
| Dar prie to pacio. As zinau, kad nesu virtuoze virtuvej, bet stengiuos, o vyras vietoj to kad bent sumeluotu, kad mano maistas skanaisias, visasa dar pazeria pastabu, pav, mesa per kieta, kava persaldi, sriuba per tirsta ir t.t. PO tokiu jo komentaru man taip pikta, bet vistiek darau jam valgyt, nenoriu kazkaip del nieku pyktis, nors del mano nuolaidziavimo jis man jau ne tik antk kaklo bet ir ant pacio poakasio uzsilipes |
Vat, vat... ir pas mane panaši situacija. Savo vyrui skaniai kepu tik kiaušinienę. Kiekvieną kart randa ką pasakyt: tai burokėliai nusibodo, tai mėsa per riebi.
O vakar kepiau kotletus. Tai mano brangiausiam kas antras kotletas buvo neskanus. Nors sušlamštė kokius 5. Šaip aš jaučiuosi gana Stipri virtuvėje, bet po tokių svaisčiojimų galima ir kompleksą įsivaryti Beje, kai buvo studentas - tai surudijusius lašinius valgė . Ir nieko, SKANU BUVO 
| QUOTE (mamy @ 2004 03 16, 18:58) |
| Hmmmmm.... Pries tai dar reikia nueit i parduotuve produktu. Po to - gaminti. Po to - plauti indus. Po to - vel gaminti maziukui,atskirai. Ji maitinti. Po to plauti apterliota virtuve ir indus. O kur dar pusryciu gaminimas,indu plovimas,tvarkymas.Vakariene?Maistas ne tik vyrui,bet ir 2-ienm vaikam,kuriu 1as maziukas,ir jam gaminu atskirai?Taigi tai jau ne 1-2 h,o zymiai daugiau. Kadangi tu toks kategoriskas,tai aisku vel gincysies. Ir pati sutinku su tuo,kad kiekvienoj seimoj - skirtinga situacija. Bet jei sedi namie su vaikais, tai ka veikt ir be to terliojimosi apie puodus uztenka... |
mamy, o i parduotuve galite kartu su vyru eiti, arba tiesiog jis gali produktus sunesti
Jokiu būdu nei vyras, nei moteris neturėtų jaustis savo namuose vergu. Čia jau nieko gero taip. Jei jau nekalbant apie meilę vienas kitam, dar yra toks dalykas kaip pagarba, savitarpio supratimas, jautrumas vienas kitam ir t.t. O jeigu ir to nebėra Ir jau net kotletai neįtinka ar sriuba per tiršta...Čia jau tiesiog išlepimas. 
Ir jau net kotletai neįtinka ar sriuba per tiršta...Čia jau tiesiog išlepimas.
