Ir dar , sakykim cypia rytais nenori į darželį, išklausom jos verksmingus verkavimus kiekvieną beveik rytą, ji nori likt namuose, ir ateina štai diena, kaip šią savaitę, kai aš sergu, ir jos nevedu į daržą, ir vakare su džiaugsmu pasakau, kad ryt neisi į darželį, ir prasideda verkavimas, kodėl neisiu, noriu į darželį, taigi gaunasi, kad ar tu vedi ar tu nevedi į daželį, ji vistiek kels scenas, verkaus (taip be ašarų, bet verksmingu balsu), jai ir tas ir kitas negerai. Ar perlepinau?
O mano mažoji (na ne tokia ji maža jau) duoda garo, nesusikalbu aš su ja paskutiniu metu, ir dėl to liūdna, nes nežinau kodėl taip yra. Tą patį paaiškinimą situacijos reikia kartoti po penkis kartus, ir vistiek ji savo varo. Visaip galvojau, gal koks protinis atsilikimas, bet kad ji gudri kaip lapė, gabi, tai atkrenta tas ir tada aš nežinau kodėl ji taip daro. Jei kažko užsimanė, tai tas turi būti dabar, čia ir viskas, nesvarbu aplinkybės, taisyklės, gali aiškint šimtą kartų, kodėl to ar ano negalima, ar kad reikia palaukt, vistiek savo,,kodėl negaliu..., ar jau galiu....,, kai užduodi priešingą klausimą, aš žinai kodėl negalima to ir to, ji aiškiai pasako kodėl negalima, tik apsisuki eit ir ,,kodėl negaliu...,, Žinokit, kartais rankos nusvyra, nekreipiu dėmesio, tai stovės ir kartos, kodėl kodėl, vėl paaiškinti, ar supratai klausiu, linkt galva, nueina, po kelių minučių -ar galiu....
Ir dar , sakykim cypia rytais nenori į darželį, išklausom jos verksmingus verkavimus kiekvieną beveik rytą, ji nori likt namuose, ir ateina štai diena, kaip šią savaitę, kai aš sergu, ir jos nevedu į daržą, ir vakare su džiaugsmu pasakau, kad ryt neisi į darželį, ir prasideda verkavimas, kodėl neisiu, noriu į darželį, taigi gaunasi, kad ar tu vedi ar tu nevedi į daželį, ji vistiek kels scenas, verkaus (taip be ašarų, bet verksmingu balsu), jai ir tas ir kitas negerai. Ar perlepinau?
Tikrai dukra labai mylima, taikausi su jos kaprizais, bet jau kartasi taip norisi kailį iškaršt
, kad vaikas mąstyt pradėtų, nes dabar ar sienai sakai ar jai -tas pats. Dabar dar maža, tai nieko, bet bijau tuoj juk mokykla, kas bus jei ji taip darys.Paskui jau bus nejuokinga.
Ir dar , sakykim cypia rytais nenori į darželį, išklausom jos verksmingus verkavimus kiekvieną beveik rytą, ji nori likt namuose, ir ateina štai diena, kaip šią savaitę, kai aš sergu, ir jos nevedu į daržą, ir vakare su džiaugsmu pasakau, kad ryt neisi į darželį, ir prasideda verkavimas, kodėl neisiu, noriu į darželį, taigi gaunasi, kad ar tu vedi ar tu nevedi į daželį, ji vistiek kels scenas, verkaus (taip be ašarų, bet verksmingu balsu), jai ir tas ir kitas negerai. Ar perlepinau?
QUOTE(Dar @ 2009 02 27, 16:45)
O mano mažoji (na ne tokia ji maža jau) duoda garo, nesusikalbu aš su ja paskutiniu metu, ir dėl to liūdna, nes nežinau kodėl taip yra. Tą patį paaiškinimą situacijos reikia kartoti po penkis kartus, ir vistiek ji savo varo. Visaip galvojau, gal koks protinis atsilikimas, bet kad ji gudri kaip lapė, gabi, tai atkrenta tas ir tada aš nežinau kodėl ji taip daro. Jei kažko užsimanė, tai tas turi būti dabar, čia ir viskas, nesvarbu aplinkybės, taisyklės, gali aiškint šimtą kartų, kodėl to ar ano negalima, ar kad reikia palaukt, vistiek savo,,kodėl negaliu..., ar jau galiu....,, kai užduodi priešingą klausimą, aš žinai kodėl negalima to ir to, ji aiškiai pasako kodėl negalima, tik apsisuki eit ir ,,kodėl negaliu...,, Žinokit, kartais rankos nusvyra, nekreipiu dėmesio, tai stovės ir kartos, kodėl kodėl, vėl paaiškinti, ar supratai klausiu, linkt galva, nueina, po kelių minučių -ar galiu....
Ir dar , sakykim cypia rytais nenori į darželį, išklausom jos verksmingus verkavimus kiekvieną beveik rytą, ji nori likt namuose, ir ateina štai diena, kaip šią savaitę, kai aš sergu, ir jos nevedu į daržą, ir vakare su džiaugsmu pasakau, kad ryt neisi į darželį, ir prasideda verkavimas, kodėl neisiu, noriu į darželį, taigi gaunasi, kad ar tu vedi ar tu nevedi į daželį, ji vistiek kels scenas, verkaus (taip be ašarų, bet verksmingu balsu), jai ir tas ir kitas negerai. Ar perlepinau?
Tikrai dukra labai mylima, taikausi su jos kaprizais, bet jau kartasi taip norisi kailį iškaršt
, kad vaikas mąstyt pradėtų, nes dabar ar sienai sakai ar jai -tas pats. Dabar dar maža, tai nieko, bet bijau tuoj juk mokykla, kas bus jei ji taip darys.Paskui jau bus nejuokinga.
Ir dar , sakykim cypia rytais nenori į darželį, išklausom jos verksmingus verkavimus kiekvieną beveik rytą, ji nori likt namuose, ir ateina štai diena, kaip šią savaitę, kai aš sergu, ir jos nevedu į daržą, ir vakare su džiaugsmu pasakau, kad ryt neisi į darželį, ir prasideda verkavimas, kodėl neisiu, noriu į darželį, taigi gaunasi, kad ar tu vedi ar tu nevedi į daželį, ji vistiek kels scenas, verkaus (taip be ašarų, bet verksmingu balsu), jai ir tas ir kitas negerai. Ar perlepinau?
Mano vyresnėlis (4 m) taip pat negavęs ko nori verkauja. Griežtai pasakau, kad , jei verkausi, tai dar ir rytoj negausi (pvz. filmuko apie meškiuką Vinį). labai sunku laikytis, bet kuo aš tvirtesnė, tuo verkavimų mažiau...(tai teisiogiai proporcinga). Kartą dėl zyzaliojimo net pamokėles teko praleisti (taip buvo sutarta).
Kiekvienas atvejis vis kitoks, bet su verkšlenimu kovoju jau vien dėl to, kad sparčiai iš vyresnėlio būdų savo tikslams siekti mokosi jaunėlis. Manyčiau, kad maniškiai nori dėmesio begalinio...nors jo tikrai gauna pakankamai.
Įdomu, ar Tavo dukrytė savarankiškai užsiiminėja, žaidžia? Kiek laiko tai trunka?
Čia žinokite yra ir auklėjimo problema. Aišku mūsų vaikai ypatingi ir jie truputį kitokie, bet tie verkavimai yra ir mūsų kažkur padarytos klaidos. Dabar skaitau knygą - "Laisvi tėvai, laisvi vaikai". Ten randu patarimu, į ką reikia atkreipti dėmesį auklėjant vaikus. Rekomenduoju paskaityti. Galbū rasite ką pritaikyti ir savo šeimoje, be to ji labai lengvai skaitosi
Dar viena knyga, kuri kartais parodo man teisingą kelią, kai būnu kryžkelėje - "Laimingi vaikai - iššūkis tėvams" . Paskaičiusi tokios literatūros bent suprantu, ką darau ne taip ir stengiuosi taisytis. Jeigu įdomu, pažiūrėsiu autorius knygų. Tik knygos nenaujos, tai pirkti galbūt ir nerasite, bet manau kokioje bibliotekoje turėtumėt rasti.
QUOTE(*saulė* @ 2009 02 27, 20:36)
Čia žinokite yra ir auklėjimo problema. Aišku mūsų vaikai ypatingi ir jie truputį kitokie, bet tie verkavimai yra ir mūsų kažkur padarytos klaidos. Dabar skaitau knygą - "Laisvi tėvai, laisvi vaikai". Ten randu patarimu, į ką reikia atkreipti dėmesį auklėjant vaikus. Rekomenduoju paskaityti. Galbū rasite ką pritaikyti ir savo šeimoje, be to ji labai lengvai skaitosi
Dar viena knyga, kuri kartais parodo man teisingą kelią, kai būnu kryžkelėje - "Laimingi vaikai - iššūkis tėvams" . Paskaičiusi tokios literatūros bent suprantu, ką darau ne taip ir stengiuosi taisytis. Jeigu įdomu, pažiūrėsiu autorius knygų. Tik knygos nenaujos, tai pirkti galbūt ir nerasite, bet manau kokioje bibliotekoje turėtumėt rasti. 
Kasdieniai skaitymai. (Autorės berods dvi moterys, pavardžių neatmnenu.) Kai kur amerikietiškai primityvoka, bet kaip pirštu į akį. Vargu, ar ši knyga yra bibliotekose, nes nurodžiau pažįstamai ir ši kruopščiai ieškojus (bent jau Kaune) nerado.
QUOTE(Andro @ 2009 02 27, 20:56)
Andro,prisimenu Jus.buvom kartu Giruliuose pries tris metus.Atsimenu tada,taip gaudziau jusu zodzius.Jus man buvot pavyzdys,labai zavejausi,kad turit savu vaiku ir dar globojat.Tai buvo mano svajone.O dabar jau pati popieriukus susitvarkiau.Beliko kursai.
Sveiki,retkarciais prie jusu prisijungsiu,jei nieko pries
As taip pat turiu globojama mergyte,jai jau 7 metukai
Beje neperskaiciau visos temos,ar zinot kad nuo nauju metu,globojamiem vaikuciam priklauso ir vaiko pinigeliai 52lt.,as jau susitvarkiau
As taip pat turiu globojama mergyte,jai jau 7 metukai
Beje neperskaiciau visos temos,ar zinot kad nuo nauju metu,globojamiem vaikuciam priklauso ir vaiko pinigeliai 52lt.,as jau susitvarkiau
... na merginos ir priplepėjote ir tiek daug... bet viską perskaičiau
ar galėčiau kaip nors pasiskaityti apie vaiko intersus. Man labai labai reikia
*saule* tausok savo nervus. Galvos svaigimas ir yra pasekmės pergyvenimų. Aš jau nebegaliu nervuotis. Man pradeda mausti kūną. Aš būtinai išgeriu raminamų tam kartui ir toliau galiu gyventi.
Nesileisk anų žmonių šokdinama. Nesileisk į ginčus su jais. Tu esi dviejų vaikučių mama ir tai daug kas yra pasakyta. Stiprybės ir kantrybės tau
Mano mažylė gyvena galiu sakyti, kad gerai. Didelių problemų nėra. Nustojo šlapintis į lovą, jau keli mėnesiai miegame ramiai. Jeigu įsinori naktį, pati atsikelia ir keliauja į wc.
Mokyklėje irgi sekasi neblogai. Išmoko savo vardą parašyti
Moka parašyti kiek jai metų. Skaičiuoti išmoko. Ir šiaip daug raidžių parašo. Labai mėgsta piešti ir spalvinti. Atkreipiau dėmesį į tai, kad turi gerą atmintį. Yra gabi.
Vieno dalyko nemėgsta, tvarkytis žaislų. Vieną dieną neapsikentusi, sukroviau į dėžes žaislus ir padėjau po lova. Aš nekalbu apie sugadintus ir sulaužytus žailsus. Važiuosiu į Lietuvą atvešiu lagaminan sudėjus gerus žaislus ir kokiam centrui atiduosiu. Išmesti gaila. O vaikai kuriems nera galimybiu tureti zaislu, manau tikrai pravers. Aš vistik galvoju, kad kai vaikas turi per daug žaislų yra negerai. Mano vyresnėlė tiek daug žaislų neturėjo, kiek dabar turi mažylė.
QUOTE(*saulė* @ 2009 02 11, 13:26)
Įstatymai yra įstatymai, bet didžiausia problema, kad jų nesupranta žmonės, kurie juos įgyvendina. Kad ir kokie įstatymai bebūtų, vistiek ir pas mus yra vaiko intereso pirmumo principas, tai yra pirmiausia turi būt žiūrima vaiko intereso. Deja, šioje vietoje tą vaiko interesą kiekvienas supranta, kaip nori. Visai neseniai radau viename teisiniame dokumente, kur apibrėžta, kas yra vaiko interesas. Ten labai aiškiai viskas pasakyta, deja tu dalykų niekas nežino, ar nenori žinoti. Ir kai iškyla klausimas, ką daryti patys sėdi išsižioja ir nebegali sakinio suregzti. Nes bijo, kad vieni ar kiti skųsis, kažko bijo ir patys nežino ko. O nuo to kenčia vaikai, bet gi pas mus svarbiausia, kad "tėveliai" nekentėtų.
ar galėčiau kaip nors pasiskaityti apie vaiko intersus. Man labai labai reikia
*saule* tausok savo nervus. Galvos svaigimas ir yra pasekmės pergyvenimų. Aš jau nebegaliu nervuotis. Man pradeda mausti kūną. Aš būtinai išgeriu raminamų tam kartui ir toliau galiu gyventi.
Mano mažylė gyvena galiu sakyti, kad gerai. Didelių problemų nėra. Nustojo šlapintis į lovą, jau keli mėnesiai miegame ramiai. Jeigu įsinori naktį, pati atsikelia ir keliauja į wc.
Mokyklėje irgi sekasi neblogai. Išmoko savo vardą parašyti
Vieno dalyko nemėgsta, tvarkytis žaislų. Vieną dieną neapsikentusi, sukroviau į dėžes žaislus ir padėjau po lova. Aš nekalbu apie sugadintus ir sulaužytus žailsus. Važiuosiu į Lietuvą atvešiu lagaminan sudėjus gerus žaislus ir kokiam centrui atiduosiu. Išmesti gaila. O vaikai kuriems nera galimybiu tureti zaislu, manau tikrai pravers. Aš vistik galvoju, kad kai vaikas turi per daug žaislų yra negerai. Mano vyresnėlė tiek daug žaislų neturėjo, kiek dabar turi mažylė.
QUOTE(austulis @ 2009 02 27, 20:06)
Andro,prisimenu Jus.buvom kartu Giruliuose pries tris metus.Atsimenu tada,taip gaudziau jusu zodzius.Jus man buvot pavyzdys,labai zavejausi,kad turit savu vaiku ir dar globojat.Tai buvo mano svajone.O dabar jau pati popieriukus susitvarkiau.Beliko kursai.
O per tris metus daug kas ivyko
QUOTE(Sunute @ 2009 02 27, 18:30)
Mano vyresnėlis (4 m) taip pat negavęs ko nori verkauja. Griežtai pasakau, kad , jei verkausi, tai dar ir rytoj negausi (pvz. filmuko apie meškiuką Vinį). labai sunku laikytis, bet kuo aš tvirtesnė, tuo verkavimų mažiau...(tai teisiogiai proporcinga). Kartą dėl zyzaliojimo net pamokėles teko praleisti (taip buvo sutarta).
Kiekvienas atvejis vis kitoks, bet su verkšlenimu kovoju jau vien dėl to, kad sparčiai iš vyresnėlio būdų savo tikslams siekti mokosi jaunėlis. Manyčiau, kad maniškiai nori dėmesio begalinio...nors jo tikrai gauna pakankamai.
Įdomu, ar Tavo dukrytė savarankiškai užsiiminėja, žaidžia? Kiek laiko tai trunka?
Kiekvienas atvejis vis kitoks, bet su verkšlenimu kovoju jau vien dėl to, kad sparčiai iš vyresnėlio būdų savo tikslams siekti mokosi jaunėlis. Manyčiau, kad maniškiai nori dėmesio begalinio...nors jo tikrai gauna pakankamai.
Įdomu, ar Tavo dukrytė savarankiškai užsiiminėja, žaidžia? Kiek laiko tai trunka?
Aš irgi stengiuosi būti griežta, bet tavo tai 4 metai, o mano jau 6 tuoj, tai va kai verkauja mažiukas tai kitaip reguot galima, bet kai tokia jau didoka panelė tai keista.
Mano dukriukas labai mažai gali būt viena, ir žaist viena mažai žaidžia, ji tiesiog visada nori, kad į ją žiūrėtum, reguotum, myluotum, ji pasigauna kažkurį iš mūsų -auką, kai voras musę ir tada jai gerai, bet jei nei vienas nekreipia dėmesio, tai verkavimas- manęs niekas nenori, kodėl brolis nežaidžia, kodėl tu negali pažiūrėt mano piešinio, ir t.t. Su taip piešiniais, o piešia ji gražiai, tai cirkas, nupiešia koją atneša parodyt, paskui kitą koją, paskui ranką, pasakau griežtai, kad nupiešk visą žmogų ir tada atnešk parodyt,ir tada kodėl, kodėl....








