Globėjų paplepėjimai 2

Manau, kad reikėtų, nes man tai akivaizdžiai pažeidžiamos. Aš tikrai teisinių niuansų neišmanau, bet... Dėl vienos Rinau kiek Šalaševičiūtė dirbo, o čia - šimtai vaikų... Jie gi nemoka rėkti... Ir vis tiek neturi tėvų... Koks skirtumas, kokiu rimbu juos dar nuplakti...

Keistai daug kas dėliojas žmonių kuriamose valstybėse. o, kad lietuviai - pasyvi tauta - kalba daugelis politologų. Pabandytų Prancūzijoj taip padaryt.... gal jie žino saov jėgą ar kaip ten yra... o pas mus...

Mintys nenugludintos. Aš beviltiškai nemėgstu politikuoti. Bet akys ir širdis tai juk regi...

Aš ča paguglinau- surinkau šeimynos. Ir gavau labai nemažai straipsnelių, straipsniukų kaipšeimynos vargsta kaip net turi kokį darbą vyras susirasti, gal kas galėtų padėjėjų įdarbint ir panašiai. Daug visko įdomaus radau. Sakyčiau kažin kaip mums seksis, jei iš tolo matosi kad visa tai užsakyta ir nuleista iš viršaus. Kas įdomu ir labiausia atkreipė dėmesį- niekur, nė menku žodeliu neužsiminta net netyčia, kad be šeimynų ar globos namų yra dar ir šiaip, eiliniai globėjai.

Bet ir pačiame įstatyme yra sakoma, kad visiems vaikams likusiems be tėvų globos buvo skiriama 4 MGL pašalpa. Nebuvo išskirta, kur ir su kuo jie gyvena. Tuo tarpu dabar naujojoje pataisoje yra išskirta būtent vaikai gyvenantys šeimynose, tuo tarpu šeimoje ir vaikų globos namuose gyvenantis, kažkodėl nusipelno per pusę mažiau

QUOTE(*saulė* @ 2009 01 07, 00:37)

Valdzia isitikinusi,kad didzioji dalis pasiryzusiu vaikus globoti globeju yra kaimu tamsuoliai ,besidziaugiantys vaiko pasalpa ir bijantys ,kad is ju ta malonuma galima atimti.Todel apie globejus nieks niekur ir neuzsimena,vistiek tupes kampe ir nejudes.

buvo išskirta, kad ir ten ir ten gyvenantiems vienoda,man taip atrodo, bet tikrai nesiginčysiju, gal ką painioju.
O jei nebuvo išskirta tai ką aš ir sakau- straipsneliai užsakyti pačios ministerijos ir tiek. Ir logiška, nugi turėjo jie kažkaip tą savo nelogišką abosnavat, mol- žmonės skundžasi, va kaip sunku, o vaikai ten tokie tobuli.

sekėsi mums labai gerai. Žinoma, neapsiėjome be ožiukų, bet kam jų nebūna. Mergaitei greitai trys metukai. Labiausiai džiaugiausi tuo, kad jeigu prieš tai vyras buvo prieš nuolatinę globą, tai dabar jau nebe Susidraugavo su maže . O mergaitė tai ką...iš pradžių laikėsi gan šaltokai, bet pamažu pamažu....paskutinėmis dienomis aplamai- praeina penkos minutės ir vis atbėga apsikabinti ir pasėdėti ant kelių. Tai visas dienas taip ir leidome- vartėme knygutes, susidraugavome su taip iš pradžių bijotais kačiukais, buvome nuvažiavę prie jūros, darėme viena kitai šukuosenas ir pan. Bijojau, kad kai reikės palikti, nebūtų ašarų, bet nieko. Iš pat ryto ėmiau pasakoti, kad jos labai jau vaikučiai pasiilgo, kad važiuosim aplankyti. Pasakiau, kad man reikia į darbelį, tu gausi manęs palaukti pas vaikus, tai nusiminė ir apsikabinusi sakė- nenoriu. Bet manau, nelabai ji dar susigaudo kas ir kaip, tai ramiai prisidėjom saldainių, pasiėmėm mylimiausią meškutį ir išvažiavom. O ten jau paskubom įtrenkė man bučkį, pamojavo rankyte ir puolė dalinti vaikams saldainius. Kaip buvo paskui paklausiu rytoj auklėtojos, kai nuvažiuosiu aplankyti. Keista dabar namuose- tylu. Dar kas mane labai džiugino, kad jau nebebijojo pasilikti viena kambaryje. Jeigu iš pradžių net į tualetą buvo sudėtinga man vienai nueiti, tai dabar jau ramiai ir į lauką išleisdavo- pastatydavau kėdę prie lango ir patenkinta žiūrėdavo, kaip aš su šunimis lauke užsiimu. Pati kol kas dar šunų bijo. Neskubinam...pripras pamažu. Labai tamsos bijojo- babaušių, atseit. Pažanga tokia, kad jeigu sėdime kambaryje, tai ramiai nueis į tamsią virtuvę kokio užmiršto žaislo. Tik dar pati save garsiai drąsina, eina ir kartoja- nėra babaušių nėra babaušių, mes vienu balsu pritariam-žinoma, kad nėra, eik drąsiai...
Neraminantis mane dalykas yra tai, kad pavyzdžiui sėdi, ir nei iš šio nei iš to ima ir pradeda gnaibyti meškiuką ar lėlytę, kuria ką tik džiaugėsi ir glaustė. Kai imu sakyti, kad skauda jai, nedaryk taip, juk nenorėtum, kad tave taip...ima ir sviedžia į kampą. Tada aš pasiimu tą žaislą, sakydama, kad jeigu tau nereikia, tai aš jį mylėsiu, na tada jau puola atsiimti ir vėl meilė seilė. Arba su kačiuku- iš pradžių bijojo, o dabar jau kačiukas nuo jos bėga kiek įkabindamas, nes nežinau kaip jai atrodo, bet jinai jį turbūt perspaustų, jeigu neįsikiščiau laiku. Netgi jeigu aš kačiuką turiu rankose ir prašau jos labai švelniai jį glostyti, jinai beglostydama sugeba jam įgnybti arba suspausti bet kur, kur tik yra įsikibti. Man susidarė toks įspūdis, kad ji tiesiog nemoka išreikšti savo jausmų ir ima kažkaip netgi agresyviai elgtis. Būna, pribėga prie vyriausio sūnaus, kuris patapo jos numylėtiniu žaidimų draugu ir trenkia jam ranka per bet kur, bet ne tai kad piktai, o lyg provokuodama pasiausti. Ką čia bepripasakosi....įspūdžių daug manau ir jai ir mums. Man ji kuo toliau tuo labiau darosi artimesne, kaip mano vyras sako - jūs gerai sutariat, nes esate abi vienodai užsispyrusios ožkos . Gaila, bet palaikymo sulaukiau tik iš sesės. Uošviai už savanorišką globą abiem rankom už, bet už nuolatinę prieš- vaikai studentai...krizė.... o čia dar viena burna. Tėvas, į svečius nuvažiavus, atvirai išdurnino- tegul , mol, valstybė rūpinasi. Mama neutrali, pažįstami ir bendradarbiai, kurie jau žino, nesako garsiai, bet iš nuotrupų susidariau vaizdą, kad galvoja, jog į senatvę man pasimaišė... Atvirai- ir pati kartais bijau. Ko- dar nežinau. Neaiškios ateities turbūt...nors....niekas jos nenuspės...

Sprige,net susigraudinau tavo pasakojima skaitydama,koks vis delto paprastas bet kartu ir ispudingas tas pirmas susitikimas,tie pirmi pojuciai,kaip jie giliai isirezia i sirdi,tuj pat atgaminau savo pirmus jausmus...
Mergaite is tiesu nemoka isreiksti savo jausmu,pagalvok,jai vel nauja vieta,tiek daug neismatutu pojuciu,kaip ir tas vyresnelio provokavimas,ji reikalauja demesio ,o kaip ji parodyt ? juk vaiku namuose nereksi,neznybsi,nesimusi,nieks taves ir neisgirs.Bet su laiku, normalioje seimoje viskas turetu susitvarkyti.Odel giminiu ir aplinkiniu,tai gali but pasiruosusi,oi kiek dar visko bus,kiek dar visko isgirsi ,as kazkur cia temoj rasiau ,kaip mano gimines ir artimieji sureagavo,tai apsaugok ir gelbek .Bet nieko ,laikas jiems geriausias gyditojas,priprato,mato kad daug su manim nepasigincys ta tema ir teko susitaikyt .

man labiausiai patiko mano uošvės žodžiai mergaitei, kai pirmąkart atėjom- vadink mane babyte, o čia- bočius. O man sako- nugi kokie mes teta su dėde, mes pagal amžių tai bočiai, tai tegul vaikas taip ir vadina.

labai aciu,kad pasidalinai savo ispudziais...musu seima tik ruosiasi siems"pokyciams",tai labai gerai,kad gali suzinoti,kad nesi vienas su savo abejonemis ir visomis mintimis...as vis rasau,kad mes ruosiames...,/bet sutikau su vyro prasymu,kad palauksim iki jo darbe bandomojo pabaigos/
visos tos abejones ir mano mintyse,nes seimos reakcija panasi,mama tai apsiverke
ir pradejo atkalbineti,kad jau irgi ne pirma jaunyste,kam tas vargas ir panasiai,as tai labai daug nesileidau i kalbas,pasakiau,kad jei visi taip mastytu tai visi ir augtu vaiku namuose,kazkas turi"tai daryti" ir kodel tai negalim buti ir mes...ir dar pajuokavau,kad kai reikes pagalbos mociute tures padeti...svetimu nuomone bus ivairi,bet tikrai tai maziausiai turi rupeti!
dabar noriu pasidalinti tomis "elgesio keistenybemis",man tai nera nieko keisto,nes maniskes abidvi kaip tik tokio charakterio...uzeina meto ir daiktus ir zaislus,viena minute glosto ir jei tik prieini ir pagiri,tai kad svies daikta...negalima,nei trupucio "pakelti balso"reakcija tokia...tik graziuoju galima ka nors pasiekti...kadangi vyresnioji tokia buvo,tai kad ir mazoji tokia,as jau nesistebiu...
musu atveju,tikrai negali buti demesio stoka.tiesiog toks vaikelio budas!didzioji uzaugopuikia mergina,gal kiek impulsyvi,bet ir tai,manau su amzium,kiek "apsigludins".
sutinku su posakiu"kiek idesi,tiek turesi".galvoju,kad negali vaikuimeluoti ir visada turi laikytis duoto zodzio.turi laikyti ji,sau lygiu!atrodo,kad paprasta...
labai linkiu jums sekmes!

llabai tikiuosi, kad dar vienam vaikučiui pasisekė

Neramina ir mane kai kas (priminsiu kad as mergina pasiėmiau deviniu menesiu dabar jei 20 menesiu) mergina nelbai nori buti glostoma, jai patinka kai as ja siekt paglostau siek tiek palaikau ant keliu bet tai tiktai trumpam laikui .jei pabandau palaikyti ilgiau ant keliu ji pradeda isterikuoti ir nezinau ka daryti ir kaip teisingai elgtis. Nu visgi jau metai kaip metai pas mus ,bet ant keliu siek tiek sedeti pardejo rugpjuti o dabar pas ja kantrybes uztenka irgi labai trumpam . Pas mane ji labai guvi bet vistiek , na nezinau kartais norisi ja taip apsikabinti pasedeti su ja bet ji po keliolokas sekundziu bega .
Papildyta:
As su ja galeciau sedeti ir sedeti, galeciau dienu dienas ja glostyti , bet jai to nereikia.

ZAIKA, nugi pas tave labai jau faina ta panienka auga . Tokio amžiaus vaikas retas labai jau ten dudasi glostomas, glaudžimas bučiuojamas- ji gi dabar tokio amžiaus- kad JI PATI ATRANDA PASAULĮ, dabar taip turi būti. Tai kad tu laikytum ir laikytum, tai tas yra aišku, bet va tie vaikai jau tokie. Pasižūrėk atidžiau ten skveruose, aikštelėse kur žaidžia vaikai panašaus amžiaus kaip tavo, negi nematai kaip jie neduoda rankų, kaip jie stumasi glaudžiami, kaip jie aikštijasi parduotuvėse. Džiaugiuosi, kad pas jus tikrai viskas gerai