GLOBĖJAI (čia surašykite vardus, pavardes ir kieno nors kontaktinius duomenis)
Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos
ir darbo ministerijos ministrui
PRAŠYMAS
2009 m. vasario 9 d.
Vilnius
2008 metų gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Seime buvo priimtas įstatymas, kuriuo pakeistas Išmokų vaikams įstatymas, bei nustatyta, jog tik vaikams, kuriems nustatyta globa (rūpyba) šeimynoje, jo globos (rūpybos) laikotarpiu skiriama 8 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį. Tuo tarpu vaikams, kuriems globa nustatyta šeimoje ir vaikų globos įstaigose, skiriama tik 4 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį. Peržiūrėjus ir išnagrinėjus šio įstatymo lydimuosius raštus, nebuvo rasta paaiškinimo ir argumentų, kokiu pagrindu priimtas toks sprendimas. Taip pat tokio sprendimo negalėjo pateikti ir Jūsų ministerijos pareigūnai.
Atsižvelgiant į tai, kad mūsų, globėjų, globojančių vaikus savo šeimoje, nuomone toks įstatymas pažeidžia mūsų globotinių teises, prašome pateikti nurodyto Įstatymo pataisas, tokiu būdu įgyvendinant lygybės principas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje nurodoma, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Vaiko teisių konvencijos 2 straipsnyje valstybės narės yra įpareigojamos gerbti ir garantuoti visas šioje Konvencijoje numatytas teises kiekvienam vaikui, priklausančiam jos jurisdikcijai, be jokios diskriminacijos, nepriklausomai nuo vaiko, jo tėvų arba teisėtų globėjų rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautybės, etninės ar socialinės kilmės, turto, sveikatos, luomo ar kokių nors kitų aplinkybių. Tuo tarpu akivaizdu, kad pati institucija, kuri privalo laikytis ir įgyvendinti Vaiko teisių konvencijos nuostatas, priima įstatymus, kurie jau savo galiojimu pažeidžia vaikų lygybę. Konvencijos 2 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad Valstybės dalyvės privalo imtis visų reikiamų priemonių, kad vaikas būtų apsaugotas nuo bet kokios diskriminacijos ar bausmių dėl vaiko tėvų, teisių globėjų ar kitų šeimos narių statuso, veiklos, pažiūrų ar įsitikinimų. Priimtas įstatymas nurodo, kad išmokos vaikams dvigubai didėja tik tiems vaikams, kurie gyvena šeimynose, tai yra tos pačios grupės vaikai, diskriminuojami pagal jų globėjų teisinį statusą. Vadinasi, šios nuostatos tiesiogiai pažeidžia Vaiko teisių konvencijos 2 str. 2 d.
Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog Valstybės dalyvės įsipareigoja teikti vaikui tokią apsaugą ir globą, kokios reikia jo gerovei, atsižvelgdamas į jo tėvų, globėjų ar kitų asmenų, atsakančių už jį pagal įstatymą, teises ir pareigas, ir tam tikslui imasi atitinkamų teisinių ir administracinių priemonių. Tačiau priimtoji įstatymo pataisa pažeidžia ir šį Konvencijos reikalavimą. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus globėjo pareigos yra tokios pačios, neatsižvelgiant į tai, ar tai šeima, ar šeimyna. Tuo tarpu globėjai, auginantys globotinius šeimoje, privalo juos išlaikyti už perpus mažesnę skiriamą išmoką. Ar tai turėtų reikšti, kad valstybė netiesiogiai perduoda daugiau pareigų ir atsakomybės globėjams, kurie vaikus augina šeimoje? Ar tai turėtų reikšti, kad globėjai, auginantys globotinius šeimoje, privalo ne tik šią prisiimtą atsakomybę vykdyti neatlygintinai, tačiau ir dalį savo šeimos lėšų skirti globotinio išlaikymui? Ar tai turėtų reikšti, kad globotiniai, gyvenantys šeimoje, turi mažesnius poreikius ir jiems reikia mažiau valgyti, rengtis, mažiau turėti pramogų?
Tačiau, mūsų nuomone, naujai priimtos nurodyto įstatymo nuostatos pažeidžia vaikų lygybę pagal įstatymą. Pagal savo socialinę padėtį visi vaikai, kurie yra likę be tėvų globos, neatsižvelgiant į tai, kur nustatyta jų globa, priklauso tai pačiai socialiniai grupei. Tačiau Seimas priimdamas Įstatymo pataisą, diskriminuoja vaikus bei vieniems iš jų suteikia didesnę paramą, atitinkamai didesnes galimybes. Tokiu būdu pažeidžiamos vaiko teisės bei Konstitucijoje numatytas lygybės principas prieš įstatymą.
Išmokų vaikams įstatymu nustatyta globojamiems vaikams išmoka yra skiriama tik vaikų poreikiams tenkinti. Asmenys, globojantys vaikus, negali gautų lėšų panaudoti tikslams, nesusijusiems su vaiko poreikiais. Tokiu būdu valstybė suteikia aprūpinimą vaikams, netekusiems tėvų globos. Vaiko teisių konvencijos 26 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad Socialinis aprūpinimas pagal reikalingumą teikiamas atsižvelgiant į vaiko ir asmenų, atsakančių už vaiko išlaikymą, turimus išteklius ir galimybes, taip pat kitais sumetimais, susijusiais su gėrybių gavimu vaikui arba jo vardu. Kaip suprantama Seimas priimdamas Įstatymo pataisą, privalėjo įvertinti asmenų, atsakančių už globojamus vaikus turimus išteklius, galimybes. Atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį įstatymą, darytina išvada, jog globėjai, auginantys vaikus šeimose, turi didesnius išteklius ir didesnes galimybes, negu globėjai, turintys šeimynas. Tik įdomu, kokiu pagrindu buvo padarytos tokios išvados? Kokiais duomenimis remiantis buvo nustatyta, jog vaikui, globojamam šeimoje, užtenka dvigubai mažesnės paramos? Jeigu tokie duomenys nėra surinkti ir nustatyti, galime teigti, jog Seimas savavališkai nusprendė diskriminuoti vaikus, bei atimti iš vaikų didesnes galimybes, tik todėl, kad jų atžvilgiu paskirta kitos rūšies globa.
Vaiko teisių apsaugos konvencijos 31 straipsnis reikalauja, kad Valstybės dalyvės gerbtų ir skatintų vaiko teisę visapusiškai dalyvauti kultūriniame ir kūrybiniame gyvenime ir prisidėti prie to, kad jam būtų suteiktos atitinkamos ir vienodos galimybės dalyvauti kultūrinėje ir kūrybinėje veikloje, praleisti laisvalaikį ir poilsiauti. Vėlgi iškyla klausimas, ar šiuo metu galiojantis Išmokų vaikams įstatymo 8 str. redakcija suteikia vienodas galimybes privilegijuodama tik tam tikrą, pačią mažiausią globojamų vaikų grupę.
Aiškinamajame rašte buvo nurodyta, jog šiuo metu šeimynose gyvena 260 vaikų, tuo tarpu bendras globojamų vaikų skaičius yra virš 12000. Tad sunku suprasti, kodėl iš tokios daugumos vaikų yra išskirti 260, kuo jie daugiau nusipelnė mūsų valstybei, ar valdžios institucijoms? Kodėl 260 vaikų turi teisę į geresnį gyvenimą, o visi kiti likę tūkstančiai privalo ir toliau stengtis išgyventi su tuo ką turi.
Atsižvelgdami į nurodytas aplinkybes bei siekdami užtikrinti vaikų interesus bei lygybės principą,
p r a š o m e:
Įgyvendinti Konstitucijos 29 str. numatyta lygybės principą ir suteikti vienodas teises visiems tėvų globos netekusiems vaikams.
Inicijuoti Išmokų vaikams įstatymo 8 str. pakeitimą, nustatant, jog vaikui, globojamam šeimoje, šeimynoje ar nevyriausybinėje vaikų globos institucijoje (įstaigoje), jo globos (rūpybos) laikotarpiu skiriama 8 MGL dydžio išmoka per mėnesį.
Nu ką, va tas tikrai labai puius raštas su kuriau aš ir nuvykau ton ministerijon, pasikalbėjom su pavaduotoju apie tai, kaip ateityje gal būt kažkas kažkada keisis, bet dabar šiuo momentu ministerija neturi galimybių kaip nors pagerinti padėtį, paskui nuosekliai aptarėm, ar globėjai remia Darbo partiją, nes aš jo klausiau ar ministerija savo ruoštu rems pateiktus pakeitimus. Ne nerems, nes negali remti to kam neturi lėšų. Dar pagalbėję apie tai kaip mes visi esam šaunuoliai kad globojam vaikus, ir nieko jiems negailim, aptarę globėjų , kaip soc. darbuotojo statusą išsiaiškinom, kad yra gi šeimynos- norim gauti soc. garantijas gi niekam neuždrausta steigt šeimynas, palinkėję geros dienos išsiskirstėm. Viską jie apsvarstys, atsakys, bet...
Ką aš šiandien padariau, nuvilkau tą patį raštą į Seimą, į soc. reikalų komisiją ir jį užregistravau, čia reiškia kad mes labai jau norim rų įstatymų pakeitimų. Pasikalbėjau ta pačia proga, kad jau ten buvau ir sutikau koridoriuje komisijos narę , buvusią ministrę- ką aip ir kas bus ir ką mums daryt- atsakymas neoficialus- laukti Prezidento rinkimų, ir kažkas tada visvien keisis
. Va tokie tokeliai. Vakar būčiau rašius daugir piktai, o šiandien galvoju kad o ko putotis, nuo to lengviau nepasidarys, ir niekas mūsų statuso nepakeis, materialinės bazės taip pat. O daugiau visos puikiai žinom kaip ir kuo gyvenam.
Saule, aišku aš nežinau kas Šiauliuose yra vaikų psichiatras, galų gale aš nesu vaikų gydytoja. Bet būna, būna tokių keistenybų natūraliai, be streso. tokiam amžiui būna ir toks steuklas- va neina, va kažkas ten netiko, skaudėjo, darželyje gal kas nutko ir viso gero.
Ką daryt, pagal įstatymą kaip ir suprasčiau, kad tėvai neturiteisės va taip va važiuot bet kada ir tu turi teisę jų neįsileisti, nebent teismas yra ten nustatęs susitikimo vietas, laiką ir visa kita. Tada sunkiau. Suprantu, kad vaikas nenori- jūs nenorit, nerimaujat, jis juo labiau, gi jaučia. Atvažiuos- išvažiuos, kuo mažiau nerimo, stenkitės kažkaip pozityviai nusiteikti, ta prasme- išgyvensim, ir kaip įmanoma labiau perlipti per visokias ambicijas ir susitikti kaip draugai- vardan vaiko gerovės, tai ko negali padaryti jie- jūs privalot, nes vaikui tėvai esat jūs, ir jis fiksuos ne tuos svetimus, o jus jūsų jausmus. Kuo daugiau bus negatyvizmo iš jūsų pusės- tuo vaikui bus gilesnė trauma. Svetimas, blogas ar geras, bet svetimas jis negali sužaloti taip labai, labai labai yra svarbi jūsų pačių delikati pozicija. Aš tikiu, kad ji tokia ir yra, neabejoju, aš tiesiog šiaip, kad jei ir kiti susidurs su tuo pačiu, maž perskaitys ir jiems padės.
Mažuliams- sveikaytės
Mano mažylė su mano vyresnėle panašiai elgias. Tai ta neapsikentus išstato ją iš kambario. Jeigu neina, tai tempte ištempia. O paskui ašaros 
Girdžiu kai kartais ginčijasi. Bet mažoji nė už ką nenusileidžia. Užtenka man tik pasirodyt kambary, šventa tyla 
Aš nesileidžiu į diskusijas. Pasakiau ir viskas. Būna kai išsidera, tuomet būna sąlygos, kurias reikia įvykdyti. Padaro, valio.
Ir tai tik tada kai arba aš pati matau, kad jau nebeiškenčia, arba pats nebežino, ką daryti. 
Tikėkimės, kad praeis, nes dabar mums tai problema 
...i nusikeikt negaila .Cia ryski vaiko diskriminacija 
