Globėjų paplepėjimai 2

Sauluže, va čia vat - dėmesio vertas patarimas!!! šituo dalyku net neabejoju, nes yra tokių aferistinių būtybių, kad kartais plaukai pasišiaušia nuo jų melo... O receptukai ir jūsų rūpestis - o ir visi kiti popieriukai - tai visada ĮRODYMAI. Nors nemanau, kad tu to nežinotum, bet tai sakau prisiminus jų vertę... Kartais mes iš emocijų tai pamirštam... Atsikvošėjam, kad to ir to neturim..

aš nesakau, kad psichiatre tikėti nereikia, na gal ji turi ir psichoterapeutės kategoriją, ar dar kažką. Tiesiog labai greit psichiatrai tokių diagnozių nu negali- mums reikia daugiau laiko .
Dėl kito, nuovargis, nuovargis , nuovargis, nuovargis. Psichologinis šantažas , spaudimas ir vėl nuovargis. Saule, kaip tau reikia poilsio, tiesiog išsimiegoti bent jau. Labai labai gerai įsivaizduoju, teisingiau tiesiog žinau kaip tu jautiesi- matau, va taip ir norisi tiesiog paimti apkabinti ir laikyti laikyti...Tu visvien esi šaunuolė ir labai stipri moteris- šitiek visko nutiko per tokį trumpą laiką, ir viskas vyko vienu metu- ir džiaugsminga ir labai skausmingo. Beveik kartu su teismų maratonu , gi prasidėjo ir mažulio laukimas, jo atėjimas. Labai labai tikiuosi, kad visgi tą laukimo džiaugsmą, gimimo atsiradimo džiaugsmą tu pajutai, kad tai ir yra tavo šios dienos kertiniai akmenys į kuriuos tu remiesi, kai visai sunku...
Tai išbūti, iškęsti yra tikrai labai sunku, labai. Kad jie nesistengia, žinoma nesitengia, jie ir nesistengs jie dabar tokie jaučiasi pralaimėtojai- jie keršija tau, matyt, kad puikūs šantažistai ir puikūs artistai( daug mūsų teatras prarado jų asmenyse), puikiai perskaito tave ir tyčia tampo tavo nervus taip sakant ir trypia tave- būtent tave, o kartu ir vaiką, katro jie ir nepastebi. Linksminasi žmonės, šventė jiems. Už tai turi rasti jėgų dėl savęs statyti tą sieną- neleisti įskaudinti, neleisti- užsidaryt viduj visas durele ir sakyt - neįskaudinsi, neįskaudinsit- špygą jums. Žinau, žinau meluojat, viską žinau. O paskui, ir iki jų atvykimo- nenakručivai savęs kaip rusai sako, nenakručivai. Kol kas dar neatvažiavo ir gali džiaugtis ramybe. Pažink jų silpnas vietas ir jiems atsilygink tuo pačiu- uždavinėk nepatogius klausimus, o kas girdi kadtu juos užduodi niekas- maloniai šypsaisi ir pirmyn- o tu ten tą ir tą darei užsienyje, taip dar kažką. Tik nesileisk skaudinama, sakyk pati sau- labiau jau skaudėti nebegali, man atskaudėjo viską- daugiau nebeįskaudins, ir džiaukis kiekviena minute iki jų atvažiavimo apie juos tiesiog negalvok- vyk iš paskutiniųjų mintis nuo savęs tokias. Tai kartais padeda net fizinis darbas- net jei viskas padaryta, visvien gali-perkraustyt lentynas, pervalyt dulkes, rankom skalbt- nukreipt mintis kitur. Rašau labai nuoširdžiai- tikiuosi kad nepiktai skamba .

Aš labai tave palaikau ir pritariu.
Kodėl taip yra? Kai globėja gražina vaiką , visi rėkia kokia ji bloga, kai nori auginti, vėl bloga. Bloga, bloga, bloga. Taip ir girdžiu visur, kad ką, kaip, kada, dėl ko, kur vis turi daryti globėja. Bet juk globėjai paprasti žmonės, ne kažkokie aukšto lygio psichologijos specialistai, beširdžiai, bejausmiai.
Sakykim aš niekaip nesupratu kodėl mes turim susitaikyti su pasimatymais tėvų, o kodėl jie , tie tėvai, nemokomi susitaikyti su tuo ką padarė. Tiesiog specialistai turėtų paaiškinti , kad jūs turite dabar leisti vaikui gyventi toliau taip kaip jis gyvena be tų tėvų t.y. be jų. Dabar tas žodis tėvai, suteikia jiems visas teises, noriu palieku, noriu atsirandu vaiko gyvenime, bet mes tėvai. Na ir kas kad tėvai, vaikui ramybės reikia. Mano atveju man taip pat gali tekti susitikti su giminėmis dukros, ir jūs norit pasakyti, kad aš turėčiau pilana džiugesio su dukra ten skubėti.
Vėlgi apie tiesos sakymą, aš kartais pagalvoju, tai jei jau taip reikalauja na kuo mažesniams vaikui sakyti tiesą apie jį, tai gal tada sakom tą tiesą iki galo, ne tik kad mes negimdėm, bet ir kad paliko tėvai vaiką, kad neaugino, kokį gyvenimo būdą veda, aš savo atveju labai daug ką turėčiau pasakyti, kodėl sakyti pusę tiesos, aš nuslėpta tiesa nėra melas. Šiaip turėčiau pasakyti dukrai gražiai, kad eina su giminėms pasimatyt, o gal išrėžt viską ką jie jai darė, kokią ją paliko, kaip viskas buvo. Kažin ar tada ji bent į tą pusė pažvelgtų? Bet ne reikia saugoti giminių ryšius, o mano ir globojamo vaiko ryšių nereikia saugoti, dzin jie, svarbu, kad su giminėm draugautų. Čia tiek neteisybės, ir nesamonių yra, kad tikrai kaip ir anksčiau sakiau, jau tikrai nepalaikau žmonių kurie nori globoti.

Dar, tu teisi, bet čia tik emocijos- dabar tokie įstatymai ir mes turim jiems paklusti, nepaklusim vaiką paaims daug greičiau nei būtų galima to tikėtis. Va kur yra viskas. Kodėl tokie yra įstatymai- čia jaugalima diskutuoti. Supranti, jei Saulei yra nustatyta pasimatymų tvarka ir ji jų neįsileis- tai labai ir abai negerai, bus traktuojama kaip trukdymas susitikti bendrauti- jie gali greičiau reikalauti gražinti, arba kito globėjo, kas yra labai tikėtina. Užtai dabar labiausia reikia galvoti kaip padaryti taip, kad Saulė nebijotų tuo tarpu, kad bandytųradti tas silpnas vietas. Nežinau, daryčiau hod koniom- kaip tik žinočiau, kad jie negali atvažiuotituo tarpu, skambinčiau ir sakyčiau- atvažiuok. Taip kelis kartus padarius- turėtų jie apsiriboti su savo kišimaisis. Kai tik parodai, kad nebijai- nebelieka intereso. Čia rimtas, va tokia yražmogaus psichologija. Ne kad jie veržtųsi, o kad prievartua būtų prie to vaiko tempiami . Jei tai yra įmanoma padaryti - tada sėkėms tikėtis, jog lankytis nebepanors- yra.

Nebūtinai dabar apie Saulę, bet ar prasmingas toks gyvenimas, aš sakykim nematau ateities , vis pastoviai turėti kitą šeimą savo namuose. Aš tikrai daug ko nežinojau kai ėmiau globoti, kitaip isivaizdavau, kursuose to tikrai neminėjo, kursuose mus ruošė būti globėjais faktiškai iki pasiėmimo, po pasiėmimo , viskas kažkaip buvo nutylima. Kalbu apie teisinius dalykus. Aš tikrai nežinojau savo teisių, ir tik dabar supratau, kad jų globėjai neturi. Jokių, tik pareigas. Ar tai normalu? Todėl tikrai kai kas paklausia mano nuomonės pasakau tiesą, anksčiau sakiau, kad imkit, dabar gal ir esu karvė paskutinė, bet tiesiog jei matau gražią šeimą, man gaila, kad jie gali turėti tiek nemalonumų, kokių prisiklausiai ir forumuose ir savam rajone, kokius turi globėjai. Kažkaip visi viską bando dangstyti, kad daroma dėl vaiko. Tačiau sakykim ar įvaikintas ar globojamas, vaikas jie abu vienodi, jie turi biologinius tėvus, tačiau įvaikintas kažkaip visai laimingai užauga su įtėviais be tų pasimatymų, o globojamam atrodo jų mirtinai reikia. Juk sakykim anspaudas, vaiko kitokio nepadaro. Taip išeina, kad jei įsivaikinčiau dukrą(ko beje negalima) jei nereikėtų giminių, o dabar turėtų labai reikėti. Kodėl? Aš kalbu apie vaiko teises, kai organizuojant pasimatymus bandoma tai prikišti. Kad vaikas turi pažinti savo biologinę šeimą, tipo jam tada geriau, ir t.t, o tai taip išeina, kad įvaikintas tai baisiai nuskriaustas, pažeistos jo teisės, jis augs traumuotas, nes nesimatys su tėvais, giminėm.
Aš manau, kai dvi auklės tai vaikas be galvos auga, iš tikrųjų norėtūsi išgirsti nuomonę tų globėjų, kurių vaikai pasimatė su tėvais, ar tikrai tie pasimatymai labai daug naudos davė, praturtino vaiką dvasiškai, ar vistik vaikui gal ir tiesiogiai pakenkė.
Aš pavyzdžiui turiu dabar tokią nuostatą, neleisiu matytis tol kol ji pati nepasakys kad nori, pamažu aiškinsiu viską, pasakys , kad nori važiuosiu, dėl jos, dėl jos noro, man jis svarbiausias, tol kol ji brandžiai nemastys, tol tikrai niekur neisiu, jei kažkam nepatiks tas, tegul daro ką nori.

Laba diena
Teisingai alfija raso ,ikyreti "teveliams" reiketu,perlipti per save del savo vaikelio ir nutverus telefona skambinti,biskuti vaikas sunegalavo,din-di-lin,vedi pas gydytoja din-di-lin,svente kokia ar siaip savaitgalio vakaras, vel din-di-lin,manau cia pati geriausia atsikratymo forma,persamas reikalas labai greitai tampa varginanciu ir atgrasiu,o jei dar bent viena karta "teveliai " atsisako susimatyti su vaiku,skambini i VTAT ir graziai paaiskini,kad reikiamu metu"mylintys" vaiko gimdytojai ,neturi laiko ,o ir noro su vaiku bendrauti .
Papildyta:
Tu turi juos sokdinti,o ne jie Tave,parodyk savo stipriaja puse,dabar jie puikiai zino,kad bijai su jais susitikimo ir tuo jie manipulioja...oi nera manes salia,suvirskinciau juos ,ju paciu metodais,vien paskaicius kaip jie elgiasi su savo vaiku ,uzverda kraujas.
Papildyta:
Ai dar pamirsau pasigirti,musu rusu melynoji atsivede sianakt tris katukus,taigi seimyna dar padidejo ,vaikai neatstoja,visi slaugo kate

Įstatymai yra įstatymai, bet didžiausia problema, kad jų nesupranta žmonės, kurie juos įgyvendina. Kad ir kokie įstatymai bebūtų, vistiek ir pas mus yra vaiko intereso pirmumo principas, tai yra pirmiausia turi būt žiūrima vaiko intereso. Deja, šioje vietoje tą vaiko interesą kiekvienas supranta, kaip nori. Visai neseniai radau viename teisiniame dokumente, kur apibrėžta, kas yra vaiko interesas. Ten labai aiškiai viskas pasakyta, deja tu dalykų niekas nežino, ar nenori žinoti. Ir kai iškyla klausimas, ką daryti patys sėdi išsižioja ir nebegali sakinio suregzti. Nes bijo, kad vieni ar kiti skųsis, kažko bijo ir patys nežino ko. O nuo to kenčia vaikai, bet gi pas mus svarbiausia, kad "tėveliai" nekentėtų.
Pas mus nėra apibrėžta, kiek ir kada jie lankosi. Jiems tik yra palikta teisė matytis su vaiku, aišku mes turime tam netrukdyti. Deja, tie pasimatymai nori ar nenori visada būna ir su mumis, nes vaikas vienas neina. Į namu jie pas mus neina (čia jau mūsų noras), nes mano namai yra mano namai, ir neprivalau aš čia leistis tuos, kurie man emociškai nepriimtini.Turiu bent jau savo ramius namus, jeigu dar ir čia reikėtų juos priiminėti, tai ramybės niekur nebebūtų.
Tik vėlgi galvoju, jeigu jau jie pažeidžia vaiko teises, tai aš pirmiausia turiu rūpintis vaiko psichologiniu saugumu, o ne jų. Be to, kai jiems buvo palikta teisė matytis su vaiku, niekas nežinojo, kad jie pradės taip elgtis. Tad dabar tik reikia pagalvoti , ką toliau daryti.





Šiaip nelabai jau jie mus šokdina. Aišku labai norėtų, ir visada piktinasi, kai tai neišeina. Jie mano, kad jie turi labai daug teisių, o mes tik turime vykdyti jų norus. Deja, ne visada jiems tai pavyksta. Nes mes irgi esame šeima ir turime savo gyvenimą. Jie visada galvoja, kad mes turime prie jų derintis ir jiegu mes pasakome, kad kažkas blogai, ar kažkas mums nepatinka, tai jie baisiausiai piktinasi, kad mes per "daug visko norime". Kaip jau ne kartą supratau, jie tokie žmonės, kurie niekada nesupras savo vietos, o tik eis galvas iškėlę ir šauks, kokie jie nekalti ir kokie geri. Teisingai alfija pastebėjai, kad jie taip keršija mums. Tai supratau per paskutinį pasimatymą, nes jų pyktis dėl mūsų tam tikrų pasisakymų liejosi per kraštus. Todėl susitikimo pirmais žodžiais buvo vaikui suversta kruvą jam nesuvokiamos informacijos ant galvos. Žiūriu tą kartą į juos ir suprantu, kad jie patys nesuvokia, kad kalbasi tik su 5 metų vaiku. Jiems atrodo, kad jis viską privalo suprasti, nes jie jam sako "teisybę".
Jūsų visi patarimai geri, bet man tai sunku padaryti, nes mūsų vaikas mažas. Jis jaučiasi pilnavertis mūsų šeimos narys ir pirmiausia jis nesuprastų visų šitų dalykų. Aišku, kad jam kiltų visokiausių klausimų, kodėl dabar staiga mes turime savo gyvenimu dalintis su tais žmonėmis, kodėl staiga į mūsų šeima staiga turi būti įtraukti dar kažkokie asmenys. Be to, ir aš pati suprantu, kad tada nebeturėsiu normalaus gyvenimo, visdėlto man mano šeima, vaikai yra svarbiausia ir neleisiu, bet kam kištis į mūsų gyvenimą ir diktuoti sąlygas, kaip mes turime gyventi.
Taip pat mano vaikas dabar manęs suprastų, jeigu aš jam liepčiau arba įkalbinėčiau eiti į susitikimus. Jam šiuo metu jie asocijuojasi su smurtu ir agresija, tai kodėl dabar jis turėtų susitikinėti su jais?

Geras pasiūlymas - jiems atvažiuoti. Ypač gerai būtų siūlyti kada jie negali. Jiems reiktų pajusti, kad niekas čia jų nebijo. Nes nemanau, kad jiems reikia vaiko. Jie tiesiog kariauja. Tartum smaginasi...

Smagu pas jus. Mes irgi mylim kates

Pasiūlymų daug, bet labai pikta, kad taip reiktų daryti , norint ginti vaiką.
Sakykim aš dabar norintiems globoti , na gal mano pavyzdžio pasižiūrėję,mato fainą, pražydusią , linksmą, meilią mergytę, klausia kaip viskas, tai tikrai pasakau, kad jei tėvai norės, faktiškai visada jie turės leist pasimatyti, žinokit visi iš karto atšoka, nu jau ne sako, slėpti tikrai neslėpčiau, nuo vaiko, kad globojam, bet tikrai giminės tos į savo namus neleisim, bendraut nenorim. Mes norim tiesiog auginti vaiką, o ne terliotis su tėvais. Kai dar pasakau, kad tėvai visada turės teisę susigrąžinti, ir jų niekas negins, o gins tėvus, visai atsisako minties. Aš noriu pasakyti, kad labai dėl to gaila, kad jie tikrai neims globoti, ir daug vaikų taip ir praranda teisę augti darnioje šeimoje, bet tiesiog manęs sąžinė neleidžia meluot žmonėms ir sakyt imkit, kaip viskas faina, kaip gerai. Žmogus turi žinot, kas jo gali laukt. Kursuose dėja to nesako, arba pasako labai mažai.
Kažkada tylėjau, bet dabar sakau viską ką galvoju. Dukrai jausmai nesikeitė ir nesikeis, ji taip pat kaip ir aš, įkaitė įstatymų labirinte, tačiau pačia globa esu nusivylusi.

Dar - o realybėje ar tikrai jau labai daug tų tėvų nori matyti tuos vaikus? mes kursuose labai daug apie tai kalbėjome, nes tokią baimę aš turiu, turi ir šeima, auginanti mergytę iš gretimo kvartalo - bijo susitikti motiną, bijo viešo skandalo.
Kai lankiausi globos namuose, vadovai kalbėdami iš karto pasako, kad "vaikas lankomas", juo domėtis neleidžiama. nors tas "lankomas" - per pusmetį kartą, vieno iš senelių. dar kitas dalykas, kai gyvenama tolėliau, ne tame pačiame mieste. žinant biologinių tėvų situaciją, labai retas turbūt ryšis "leisti pinigus", kad pamatytų tuos vaikus. Saulės atvejis kiek kitoks, jeigu teisingai suprantu, tėvai ne degradavę visiškai, bet tokių atvejų turbūt tikrai vienetai.

*saule * ,o ar nebutu imanoma ,bent per kelis jusu susitikimus paprasyti dalyvauti vaiku teisiu atstovams ?gal tokie susitikimai ne labai butu malonus patiems gimdytojams,bet ko neleptelsi,elgtis turetu mandagiai .