QUOTE(Austeja7 @ 2009 10 14, 22:57)
na, del kates tai galima jus suprasti... cia gal tik galima patarti kad kabinti papuosta saka palubej, tvirtinant pvz.: prie karnizo. dareme taip kelis metus kai vaikai mazi buvo... o kad spygliai nebyretu, reikia puosti pusies saka - ji ir kvepia pasakiskai, ir spygliai nebyra visai (jei nepurtai ju). sodyboj buvom palike tokia pusies saka nenukabinta, tai sekanti karta atvaziavom pavasari, per velykas - visi spygliai buvo savo vietoj...
bet va del to jusu dziaugsmo kad puosiat menesio pradzioje ir visa menesi namai stebuklingi, tai noriu paklausiti jusu: ar tikrai nenusivalkioja ir nenusibosta kai taip is anksto papuosiat. Ar atejus sventems pajuntat kad cia jau ta ipatinga diena, kad kazkas sventiskiau, ypatingiau? nes man tai atrodo kad jau per tiek laiko as nustociau net pastebet ta eglute, nes taptu iprastu kazdieniniu reiskiniu.
Asmeniskai as labai megstu pasipuost eglute tik pries pat kucias, tada visiems namiskiams kazkoks ypatingas ispudis buna - visi to laukia nekantriai ir tada jau pakvimpa namai kaledomis, visi kazkaip pakiliai susijaudien vaiksto ir tas eglutes puosimo procesas tampa vienu is didziausiu sventiniu elementu.
Labai pritariu visoms, kurios rasete kad gyva eglutė sukuria Kalėdinę dvasią ir nuotaiką, kad gyvos niekada neatstos jokia dirbtinė...
Juk gyva eglute - tai kazkas is tu paciu dalyku, kai tikima Kaledu Seneliu ir Kuciu nakties stebuklingumu...
Mes su vazonu statem, neprigijo paskui sodyboj. kazka ne taip gal darem, nors tikriausiai del to mire ta eglute, kad jau didele buvo nukapotom saknim i vazona sukista (pirkom tokia).
tai dabar jau nebebandom sodinti - vezam i sodyba ir sudeginam peciuje, vaikai sedi ir sildosi rankas prie praviru peciaus dureliu, atsisveikina su eglute mintyse...
o kas bijo spygliu, tai patarimas: dabar yra puikus stovai parsiduoda, kurie sujungti su tokiu plastikiniu indu vandeniui. Tai ir stabiliai stovi eglute, ir laistyt patogu, ir del to nebyra labai.
(jeigu, zinoma, nepradedat jos puosti menesio pradzioje...
...)
bet va del to jusu dziaugsmo kad puosiat menesio pradzioje ir visa menesi namai stebuklingi, tai noriu paklausiti jusu: ar tikrai nenusivalkioja ir nenusibosta kai taip is anksto papuosiat. Ar atejus sventems pajuntat kad cia jau ta ipatinga diena, kad kazkas sventiskiau, ypatingiau? nes man tai atrodo kad jau per tiek laiko as nustociau net pastebet ta eglute, nes taptu iprastu kazdieniniu reiskiniu.
Asmeniskai as labai megstu pasipuost eglute tik pries pat kucias, tada visiems namiskiams kazkoks ypatingas ispudis buna - visi to laukia nekantriai ir tada jau pakvimpa namai kaledomis, visi kazkaip pakiliai susijaudien vaiksto ir tas eglutes puosimo procesas tampa vienu is didziausiu sventiniu elementu.
Labai pritariu visoms, kurios rasete kad gyva eglutė sukuria Kalėdinę dvasią ir nuotaiką, kad gyvos niekada neatstos jokia dirbtinė...
Juk gyva eglute - tai kazkas is tu paciu dalyku, kai tikima Kaledu Seneliu ir Kuciu nakties stebuklingumu...
Mes su vazonu statem, neprigijo paskui sodyboj. kazka ne taip gal darem, nors tikriausiai del to mire ta eglute, kad jau didele buvo nukapotom saknim i vazona sukista (pirkom tokia).
tai dabar jau nebebandom sodinti - vezam i sodyba ir sudeginam peciuje, vaikai sedi ir sildosi rankas prie praviru peciaus dureliu, atsisveikina su eglute mintyse...
o kas bijo spygliu, tai patarimas: dabar yra puikus stovai parsiduoda, kurie sujungti su tokiu plastikiniu indu vandeniui. Tai ir stabiliai stovi eglute, ir laistyt patogu, ir del to nebyra labai.
(jeigu, zinoma, nepradedat jos puosti menesio pradzioje...
...)Mums šventės tikrai nebūna per daug
Vaikai jau nuo gruodžio pirmos laukia Kalėdų, turim advento kalendorių, savaitgaliai degam po vieną žvakę ir kepam vieną savaitę meduolius, kitą savaitę kalėdų pyragą, kitą - darom namuką Šias idejas pavogiau iš skandinavų, kas esant buvę Švedijoje ar Norvegijoje gruodžio pradžioje žino, kad visi namų langai vakarais šviečia mažonis lemputėmis ir laukia švenčių. Man ši idėja labai patiko, praskaidrina niurius vakarus 
