QUOTE(bicė @ 2008 12 29, 22:05)
...mes tai su vyu juodai susikalem, as visa nervuota vaikstau, ar cia man progesteronas atvirktine reakcija sukelia

, ar cia siaip meilei galas atejo...
Kazkaips permasciau musu bendra gyvenima ir toks liudesys sueme, jis neblogas vyras ir tevas, bet ne gyvena, o egzistuoja musu santuoka-per tiek metu jis nesieme ne karto iniciatyvos manes kur pakviesti, viskas vyksta pasyviai, neidomiai, tarsi du svtmi zmones butume. Kai uzsipleiskiu ir sakau, kad nemyli, tai niekada nepatvirtina, issisuka zodziais, kad turim vaika, kad ne viskas taip paprasta. Per paskutinius metus su manim tik per skandalus kalbejosi, apie Sofija jis net nesneka. O kai siandien pasakiau, kad pykstu jog paliko mane kai persileidau ir abu kartus turejau pati viena ten buti, is pareiske, kad as net nemaciau to vaiko ir ne as pirma persileidziu, nu ar gi vyras taip turetu kalbeti.....taip iskaudino, kad negaliu. Skiriuosi, dabar jau rimtai....
Vaje,biciuk
Net nezinau kaip paguost ar ka pasakyt...
gal dar praeis tie
"karsti sudai" ir vel bus viskas gerai?! Bet tu geriau zianai kas tau geriau

Gryzk greiciau Lietuvon,baigsi mokslus ir laimingesne patapsi

Tada ir susimatysim gyvai

Nors ir as siandien pikta ant SB

nervina viskas!!!!!! ( bet tai nurasau PMS'ui)