QUOTE(STT @ 2008 12 30, 19:11)
bet tas laikas kai ateina, kai ji kas pusantros valandos, tai jau mane užmuša.... ji kiek suprantu dabar nori vis daugiau bendraut, tai mes kalbam ir ji pavargsta, nusminga ant akių, galva tik krypt ant šono, žandai nusileidžia ir miega, dešimt minučių ir vėl bendraujam, tada vėl prisišnekam, prisijuokiam ir vėl nusminga, paskui pavargus nuo bendravimo vėl valgyt... ai žodžiu, abžoriukas... bet vistiek kas trys valandos taiu dar normaliau, tik kad tą kas pusantros reik išmest iš gyvenimo...
niu kaip nors
Nieko, susitvarkys. Nors aš kai atsimenu, kaip Marčius dieną-naktį pusmetį kas valandą-pusantros valgė... Nugi abu su MB zombiais buvom.

Mat naktį dalijomės pusiau: pirmą pusę MB Marčių maitino, kitą nakties pusę - aš, visą dieną - irgi aš... Abu "skrajojom padebesiais" tą pusmetį...

Betgi išgyvenom.
Papildyta:QUOTE(Nledi @ 2008 12 30, 19:33)
Norėčiau ir aš prie jūsų prisijungti. Jau senokai skaitau, pasisemių iš jūsų stiprybės, bet parašyti nedrįstu
Sveika prisijungusi.