Radau lovoj su kita...

#37
QUOTE(voveriukas36 @ 2005 07 22, 15:12)
.
O šiaip būtų palakstęs, pasi***kinęs, gal kokių naujovių į sexą butų atsivežęs. Nereik smalsaut perdaug - patarimas visiems ir visoms.



ne naujoviu jauciu o zaraza kokia:)
Atsakyti
#38
Aš visai tokių situacijų nesuprantu schmoll.gif Ką su tokiu vyru išvis daryti reikia? Pastoviai saugoti jį nuo meilužių?? Bėgioti paskui ir rankioti iš svetimų lovų?? Bijoti, kad kokios ligos į lovą nepartemptų?? Pačiai namie kojines skalbtis ir negalėti normalaus vyro susirasti??

Spirčiau į vieną vietą, kad impotentas pasidarytų blush2.gif O pati manikiūr pedikiūr ir aukštai galvą iškėlusi neleisčiau savęs žeminti. Nesakau, kad pradžioje skaudu nebūtų (jei meilė tai ojojoj), bet kam sau gyvenimą su tokiu gadintis??
Atsakyti
#39
QUOTE(Wajda @ 2005 07 22, 16:30)
Spirčiau į vieną vietą, kad impotentas pasidarytų  blush2.gif  O pati manikiūr pedikiūr ir aukštai galvą iškėlusi neleisčiau savęs žeminti. Nesakau, kad pradžioje skaudu nebūtų (jei meilė tai ojojoj), bet kam sau gyvenimą su tokiu gadintis??


Man labai kliūna, kai tokias ir panašias aukštas frazes rašo žmogus, kuris neturi supratimo, apie ką kalba. Tu pati vyrą turi? O vaiką turi? Tai jei ne, reiškia, pati nežinai, ką čia mali... Tu realiai jos padėtį bent minimaliai įsivaizduoji? Ir paršom man neaiškint - mačiau iš šono. O apie pedikiūrus - manikiūrus yra kita tema.

Kai visokios mažametės drąsiai rašo - o kas čia, nesižemink, skirkis, tfu į tokį vyrą (kuris tavo vaikui vis tiek yra tėvas) - man atrodo, kad jei žmonės netyčia susitaiko, tai po tokių komentarų moteriškė vis tiek jaučiasi tokia kaip apspjaudyta. Kaip neteisi. Kaip nusižeminus ir nusileidus, nors neturėjo to daryti.

Mielosios mažametės! Daugumos žmonių santuoka - tai amžinas derinimasis prie kito, visokeriopas taikymasis, savo principų pažeidinėjimas, kaip tvirtina žinovai, ypač pirmus 20 metų smile.gif Ir amžini atleidinėjimai. Už tą, už aną ir už trečią.

O vat pati patart irgi negaliu. Manau, geriausias Milabros patarimas - tegu tvarkosi pats ir apsišika užkulnius. O tu atsigauk kaip nors. Nusipirk kokį drabužį, dabar gi visur išpardavimai, išvažiuok su vaiku prie ežero... Nėr pinigų - tai nors trešnių bliūdą ir žurnalą... Susigalvok ką nors - kūdintis, bėgiot rytais, jogą praktikuot, vainikus pint, baldus perstatyk, apsikirpk, eik pas drauges. Vis tiek kada nors pagerės, nebus taip šūdinai visą laiką smile.gif
Atsakyti
#40
QUOTE(Wajda @ 2005 07 22, 15:30)
Ką su tokiu vyru išvis daryti reikia?
(...) negalėti normalaus vyro susirasti?
Spirčiau į vieną vietą, kad impotentas pasidarytų 


1. o ką daryti su girtuokliu? tinginiu? šiaip nevykėliu, nesugebančiu darbo normalaus susirasti? arba atvirkščiai - su superpedantu ką daryt? Su niurzga, zanūda ir t.t.t.?
2. o kas trukdo? susirask meilužį - jis ne tik pamylės gerai, bet dar ir mažmožį kokį padovanos.
3. kai savo turėsi - galėsi spirt laugh.gif bet upelio neperšokus nesakyk "op"
Atsakyti
#41
QUOTE(Noa @ 2005 07 22, 15:46)

1.Mielosios mažametės!
2. Daugumos žmonių santuoka - (...) amžini atleidinėjimai


1. thumbup.gif
2. Blin...... tai ko gero protingiausios mintys kurios buvo pasakytos šiam forume.
Atsakyti
#42
QUOTE(Noa @ 2005 07 22, 15:46)
Kai visokios mažametės drąsiai rašo - o kas čia, nesižemink, skirkis, tfu į tokį vyrą (kuris tavo vaikui vis tiek yra tėvas) - man atrodo, kad jei žmonės netyčia susitaiko, tai po tokių komentarų moteriškė vis tiek jaučiasi tokia kaip apspjaudyta. Kaip neteisi. Kaip nusižeminus ir nusileidus, nors neturėjo to daryti.

Mielosios mažametės! Daugumos žmonių santuoka - tai amžinas derinimasis prie kito, visokeriopas taikymasis, savo principų pažeidinėjimas, kaip tvirtina žinovai, ypač pirmus 20 metų smile.gif Ir amžini atleidinėjimai. Už tą, už aną ir už trečią.

O

Kaip sakoma, po kiekvienos santykių krizės žmonės tampa vis artimesni vienas kitam. Tarsi kerpama virvė, kuri vis trumpėja, kol galų gale žmonės išties išmoksta suprati vienas kitą.
Išsiskirti yra lengva, sunkiau - priimti gyvenimo realybę ir atleisti.
Jei abu žmonės jaučia norą būti kartu, nemanau, kad reikia skirtis.
Atsakyti
#43
QUOTE(voveriukas36 @ 2005 07 22, 13:48)
1. o ką daryti su girtuokliu? tinginiu? šiaip nevykėliu, nesugebančiu darbo normalaus susirasti? arba atvirkščiai - su superpedantu ką daryt? Su niurzga, zanūda ir t.t.t.?



Čia tai kaip pirštu į akį. Kažkodėl daugelis įsitikinę, kad neišitkimybė pats baisiausias faktas. Tik kad bėgant nuo vilko, ant meškos neužšokit..
Žinoma, nekalbu apie tuos, kurie švelniai tariant tvarko viską, kas kruta biggrin.gif
Atsakyti
#44
QUOTE(Noa @ 2005 07 22, 15:46)
Man labai kliūna, kai tokias ir panašias aukštas frazes rašo žmogus, kuris neturi supratimo, apie ką kalba. Tu pati vyrą turi? O vaiką turi?  Tai jei ne, reiškia, pati nežinai, ką čia mali... Tu realiai jos padėtį bent minimaliai įsivaizduoji? Ir paršom man neaiškint - mačiau iš šono.


Man ir labai liūdna, kai nemoki išklausyti kito žmogaus nuomonės. Vietoj to svaidaisi žodžiais "mažametė" ir pan. Taip aš ištekėjusi. Ką jau padarysi, kad esu maksimalistė, matau juodą ir baltą spalvas. Gal dėl to mano gyvenime daugiau baltos spalvos, nes juodos greitai atsikratau.
Atsakyti
#45
QUOTE(Jūra_ @ 2005 07 22, 15:56)
Kaip sakoma, po kiekvienos santykių krizės žmonės tampa vis artimesni vienas kitam. Tarsi kerpama virvė, kuri vis trumpėja, kol galų gale žmonės išties išmoksta suprati vienas kitą.
Išsiskirti yra lengva, sunkiau - priimti gyvenimo realybę ir atleisti.
Jei abu žmonės jaučia norą būti kartu, nemanau, kad reikia skirtis.

Žiauriai sunku sutikti, kad po tokių akibrokštų vyras su žmona taps artimesni verysad.gif . Manau, vaidoskaaa pati jaučia ar tas atvejis turėti baigtis ištuoka. Gal būt jos vyras-apsisprendė, gal būt jis žino, kad ta panelė- jo gyvenimo moteris. Tada nebelieka prasmės kovoti dėl jo, kad ir dėl vaiko g.gif . O gal ne viskas taip dramatiška? Gali būt, kad vyrelis padarė klaidą, dabar graužiasi, tokiu atveju, stipri moteris atleis ( ar pamirš-kitas klausimas). Bet kokiu atveju, vaidoskaa sitaucija- išskirtinė. Tas vyras mano manymu dar ir tyčiojosi iš jos doh.gif . Reikia gerai pamąstyti ar jai reikia tokio g.gif
Esu moteriškė su praktika blush2.gif . Yra būdų susigrąžinti vyrą, tik reikia pažvelgti giliau ir pamąstyti ar tau to reikia? ar vaikui to reikia? beje, paminėtas būdas nubėgt pasidaryt manikiūr pedikiūr nėra pats blogiausias, tik galima neišeit su visam, o keletą kart praeit pro užsvaigusio vyro nosį wub.gif . Bet čia, mano galva, ne tas atvejis unsure.gif
Atsakyti
#46
As pati tokios patirties neturiu, bet uztai mano mama turi, kuri man - didelis autoritetas, todel apie atleidimus ir skyrybas turiu tvirta nuomone.
Taigi atleisti vyrui galima, bet yra tam tikros ribos. Na sakykim vyras nukrypo i sona, pasismagino su panike, zmona ji prigavo, ok, jis suprato, kad negerai padare, atsiprase zmonos, apgailestavo del kvailo poelgio, irode zmonai, kad tai buvo klaida. Taip, cia galima atleisti.
Bet siuo atveju, kai vyrelis prasosi skirtis, prisiekineja VAIKO SVEIKATA, o dar zmonai prigavus apkolioja ir isvaro ja.. Niu tai sorry.. cia didziausias nepagarbos zenklas zmogui.. Cia reiketu rimtai pamastyti. Man asmeniskai, uztektu tokio poelgio, kad skirciausia nedvejodama.
Nereikia gyventi isikabinus vyrui i padelkas ir nurasyti savo garbe ir oruma (kad ir del vaiku).
Moterys isgyvena vienos su vaiku ir ne su vienu. Moterys yra daug stipresnes, nei pacios isivaizduoja. Reikia ivertinti save. Jei pacios saves negerbsim- tai nesitikekim gerbimo is kitu.
Atsakyti
#47
QUOTE(*Citra* @ 2005 07 22, 16:32)
Moterys isgyvena vienos su vaiku ir ne su vienu.  Moterys yra daug stipresnes, nei pacios isivaizduoja. Reikia ivertinti save. Jei pacios saves negerbsim- tai nesitikekim gerbimo is kitu.


Va būtent thumbup.gif Sutinku
Ir kai atsiranda tokių, kurios sako, tu turbūt savo vaikų neturi, kad pritari skiryboms. Tai negi galima dangstytis vaikais, baisiai čia jiems reikia tokios aukos. Kai užaugs pasakys, mama kam leidai save žeminti ir skriausti? Geriau, kai vaikai išlaiko pagarbą abiem tėvams, negu kad mato, kaip jie vienas ant kito spjaudo.

Atsakyti
#48
Matyti kokia tai skaudi tema,kad šiandien prasidėjusi sulaukė šitiek komentarų.
Perskaičiusi juos prisiminiau vieną seną istoriją-mano dėdės ir tetos,kurių jau nebėra gyvųjų tarpe.
Dėdė tada dirbo Ukrainoje,kai teta sugalvojo jam padaryti siurprizą-sėsti į traukinį ir atvažiuoti jį aplankyti.Kol pasiekė dėdės namus,buvo jau naktis. Ir koks buvo nustebimas ir vienam ir kitam,kai į duris pasibeldusi teta išvydo dėdę su kita lovoje.Ak,tie vyrai... Tačiau tada dėdė atsiklaupė ant kelių ir atsiprašė- atleisk,mamyt padariau klaidą,myliu tik tave ir mylėsiu visą gyvenimą. O tai moteriškei pasakė,esu vedęs,išeik. Po to įvykio jų šeima ilgai ir gražiai gyveno. O man jų meilė visada buvo pavyzdys gyvenime , kaip reikia mylėti ir sugebėti atleisti. Manau,kad tą kartą atleisti buvo verta.
Užtat nustebino tas vyras,kuris užtiktas su kita išvarė savo teisėtą žmoną,o pasiliko su pana. Nežinau,kaip tokiam reikėtų atleisti.
Atsakyti