Tėvų karšinimas (3)

Taip, globoji. Bet jeigu ligonio pensija ir šalpa eina ne į namus, o į banką, ir ligonis nepajėgus jau jų pasiimti, tai kartais nelabai yra už ką jį išlaikyti (ypač jeigu jau prasideda svetimo žmogaus samdymas darbo dienai). Juk tūkstantis ar du kas mėnesį papildoma suma ligonio priežiūrai įmanoma retam mūsų šalies gyventojui.
Aišku, kol ligonį dar gali palikti savaitei su apipirkinėtoju ir tvarkytoju už 20 Lt, tai viskas gal kitaip. Bet čia jau gal ir globa (juridine prasme) nepavadinsi.

Apskritai su ta globa irgi yra savų pliusų ir savo minusų. Todėl aš dažnai jau pagalvoju, ką mano mama galėjo padaryti kitaip, ir ką aš galėčiau daryti kitaip, jeigu jau grėstų (o juk gali būti paveldima ) man pačiai tokia senatvė.
Nors gal apie tai anksti galvoti, nes viskas labai keičiasi.
Papildyta:

Tik kad va jie neteikia reikiamų paslaugų. Jų paslaugos labai ribotos - kasdieniškos, kas tinka ir neligoniui: nupirkti, sutvarkyti kambarį...O va tų reikiamų paslaugų - pakeisti sauskelnes, padėti jas keičiant, ligonį palaikyti - jiems kaip ir nepriklauso.
Dar prieš Naujuosius prašiau, kad ateitų kas nors padėti, pašnekinti ligonį, prilaikyti rankas besiblaškančiam (kol slaugė susitvarkys), bet taip iki šiol nebesulaukiau. Tai neįeina į jų pareigas, nors ir nesudėtinga (bet gal nemalonu).
Papildyta:

Bus ten ir linksmesnių dalykų, kai reiks gauti pažymą, ar ne narkomanė esat, ar ne policijos ,,paieškoma''. Pas gydytoją pažymą dėl galėjimo globoti tai gauti nesunku (bent man taip buvo).
Tik va globa apriboja pardavimus ir pirkimus (pvz., buto, sodo ir pan.), reikia atskiro teismo leidimo. Todėl jeigu norit ką nors daryti oficialiai (viršijant 5 tūkst. vertės), geriau viską susitvarkyti iki oficialios globos.

Tada, kai ligoniukas gauna visišką slaugą, galima apsiforminti rūpybą. Nežinau, gal dabar kas ir pasikeitę, bet kai tvarkėm Mamytei rūpybą (kadangi ji norėjo likti savo kaime, rūpintoja buvo svetima mergina) prieš pusantrų metų, tai rūpintoją Sodroj apiformino ir jai ėjo darbo stažas, kaip prižiūrinčiai.

Aisku.bet globa reikia eiti per teisma,ar per notara?

Taip, čia mūsų atvejis Mama pradės gauti po tuos 900, bet aš noriu rupybos.

Nuo ko pradėti? Buvau socialiniam, darbuotojos nieko nežino, nuėjau pas vedėja, ta irgi kaip iš medžio iškritus Gal specialiai nesako, nežinau net ką galvot

Pas notarą, jeigu mama nori jums suteikti įgaliojimus tvarkyti savo turtinius reikalus ir sveikatos. Pas advokatą, jeigu norite būti mamos juridine globėja ar rūpintoja. Advokatas suruoš dokumentus teismui, kuris paskui pasiųs šaukimus kitiems suinteresuotiems asmenims (broliams ir seserims), ir spręs – galite ar ne būti globėja (rūpintoja). Jeigu nebus prieštaraujančių (savi sutiks), Jūs ja tapsite gana greitai, bet jeigu jie manys, kad galės geriau pasirūpinti senoliu, teismas nagrinės aplinkybes, kas iš tiesų galėtų geriau juo pasirūpinti. Ir psichiatrinę ekspertizę teismas skirs (ar žmogus tikrai šiuo metu negali savimi pasirūpinti, ir ar ta liga laikina ar visam likusiam gyvenimui).
Teismo ekspertizė gali užtrukti iki pusės metų.

Siemense, o dėl rūpybos taip pat?

Čia ne jų sritis.
Papildyta:

Turėtų būti taip pat. (Įstatymai aprašomi lygia greta).

Advokatas teisme gali nedalyvauti, jis tik suruošia dokumentus. Jei atvejis paprastas, taip pigiau.

Ačiu Kreiptis į advokatą visų pirma?

Pradėkit nuo jo. Nežinau, kas dar galėtų teismui suruošt dokumentus. Bet advokatą reikėtų pasirinkti tokį, kuris specializuotųsi tokiose bylose. Nes jei koks besipraktikuojantis ar labiau patyręs kitose srityse, gali tekti daug beprasmiškai pavaikščioti. O ir pinigėlių tuščiai pamokėti.
Apskritai, einant pas advokatą, reikia kuo geriau pasiruošti, turėti visus įmanomus dokumentų originalus (ir jų dublikatus!), susijusiu su ligoniu (ir jo turtu).

Sodroj? Pasirodo, ir taip galima. (Bet ten buvo svetimas žmogus.)
Papildyta:
Radau vieno rajono aprašą dėl globos (rūpybos). Manau, kad gali būti naudinga, nes šiaip jau visur panašiai:

http://www.pasvalys....page=piln_globa

Ačiu

Labas rytas,

aš dar gyva , mano kelio galas-gydytojai, nes pačiai būtinai reik pasidaryt operaciją . Aišku, galėjau susitvarkyt anksčiau, bet taip turėjo būt. Kažkaip paskutiniu metu nebekyla klausimas ką veikt-veiklos er akis.
Mamai vakar paskambino sesuo ir taip sunervino, kad galvojau koks paūmėjimas bus. Pradėjo klausinėt ar nepasiilgsta namų, kodėl balsas kitoks nei ligoninėje, kad buvo. Nu ką teko skambint ciocei ir prašyt, kad galvotų ką šneka. Šiaip mama laikosi gan normaliai, tik pergyvena labai dėl visko. Kažkaip labai ramiai su tuo susitaikiau, net pati savimi stebiuosi. O dar mislijau iš kur kantrybės reiks paraut. Viskas matyt ateina savaime.

Geros dienos