QUOTE(Dakora @ 2009 09 25, 22:24)
Mergaites ,nepykit,kad isiverziau i jusu tema,pamaniau,kad gal jus turetumete patirties:ryt poryt man reikia parvesti mamai kunigeli,kad suteiktu paskutini patepima.Zinau kad kazkaip reikia tam pasiruost,bet patirties neturiu.Ir dar nezinau kaip jai tai pasakyt,ji manau tikisi isikapstyt,o vilties nebera... Ta pasiulyma ji priims kaip mirties suvokima...bet yra tikinti ir jei nepadaryciau tos paslaugos,mane sazine uzgrauztu...padrikos mano mintys,atleiskite....nesu dar ruosusies atsisveikinimui su artimiausiu zmogumi.
Būtų gerai, kad būtų kryžius (tinka ir kabantis ant sienos), deganti žvakė, pora mažų lėkštelių (indelių) ir keli gabalėliai vatos (kai kunigas suteiks patepimą šventintais aliejais, jam reikės nusivalyt pirštus), ant balta staltiese užtiesto stalo (spintelės). Tinka, kad namiškiai neišsislapstytų, o pagarbiai, ramiai sudalyvautų (tik per išpažintį reikia išeiti). Kunigas, kol neatlieka apeigų, nepaduoda komunijos būna nešnekus (yra tokia tvarka, nešant Švenčiausiąjį nedera kalbėti), tai neišsigąskit ir nenustebkit, kalbės tik tai kas būtina, o vėliau galit laisvai bendraut, pakviest išgert arbatos.
Mamai ramiai pasakyk, kad yra galimybė pakviest kunigą
ligonių patepimui, išpažinčiai ir komunijai, jei senokai serga, gal ir pati bus pasiilgus dvasios ramybės. Yra vietų, kur kunigas kartą per mėnesį aplanko visus ligonius (žinoma, patepimą duoda tik esant sunkiam ligoniui). Klaida vadintį tą patepimą
paskutiniu, tai
ligonių patepimas. Dažnai būna, kad po patepimo ligonis pradeda taisytis, o jei skirta jau mirti, tuomet tai tarsi "lauknešėlis" kelionei. Mano tėvelis per gyvenimą tą patepimą yra gavęs gal tris kartus, bet vis dar yra gyvas. Mamytei irgi du kartus suteiktas - po pirmojo greitai pradėjo taisytis, o po antrojo tuoj ir atsisveikinom, tarsi tik to ir bereikėjo šioj žemėj. Taigi nebijok pati ir ramiai pasiūlyk mamai, bent jau vidinę ramybę po to tikrai pajausit abi, tai didelė dovana. Stiprybės tau.