Nesekmes - tai prieskoniai teikiantys aromato sekmei ( Kapote )
Zmogui reikia tikslo - ir jis veikiau nores nieko, nei is vis atsisakys noreti ( Nyce )
ANGELAS AR DRAUGAS
Atrodo ,kad kiekvienas mes turime savo Angelą sargą.
Angelas privalo tavim rūpintis.
Draugas rūpinasi, nes myli.
Angelas mato, kaip kenti, bet negali tavęs apkabinti.
Draugas apkabina, nes nenori matyti kaip kenti.
Angelas visada yra šalia tavęs ir nežino ką reiškia ilgėtis.
Draugas, kai neesi šalia, ne tik ilgisi, bet ir galvoja apie tave.
Angelas nuneša tavo maldą Dievui.
Angelas yra dalelė dangaus.
Draugas - galimybė pažinti tai, kas gražiausia gyvenime:
Meilė, Draugystė.
Angelas norėtų būti tavo draugu.
Draugas , net pats to nenujausdamas, yra tavo Angelas...
Atrodo ,kad kiekvienas mes turime savo Angelą sargą.
Angelas privalo tavim rūpintis.
Draugas rūpinasi, nes myli.
Angelas mato, kaip kenti, bet negali tavęs apkabinti.
Draugas apkabina, nes nenori matyti kaip kenti.
Angelas visada yra šalia tavęs ir nežino ką reiškia ilgėtis.
Draugas, kai neesi šalia, ne tik ilgisi, bet ir galvoja apie tave.
Angelas nuneša tavo maldą Dievui.
Angelas yra dalelė dangaus.
Draugas - galimybė pažinti tai, kas gražiausia gyvenime:
Meilė, Draugystė.
Angelas norėtų būti tavo draugu.
Draugas , net pats to nenujausdamas, yra tavo Angelas...
QUOTE(VEJUNE @ 2009 04 07, 20:02)
ANGELAS AR DRAUGAS
Atrodo ,kad kiekvienas mes turime savo Angelą sargą.
Angelas privalo tavim rūpintis.
Draugas rūpinasi, nes myli.
Angelas mato, kaip kenti, bet negali tavęs apkabinti.
Draugas apkabina, nes nenori matyti kaip kenti.
Angelas visada yra šalia tavęs ir nežino ką reiškia ilgėtis.
Draugas, kai neesi šalia, ne tik ilgisi, bet ir galvoja apie tave.
Angelas nuneša tavo maldą Dievui.
Angelas yra dalelė dangaus.
Draugas - galimybė pažinti tai, kas gražiausia gyvenime:
Meilė, Draugystė.
Angelas norėtų būti tavo draugu.
Draugas , net pats to nenujausdamas, yra tavo Angelas...
Atrodo ,kad kiekvienas mes turime savo Angelą sargą.
Angelas privalo tavim rūpintis.
Draugas rūpinasi, nes myli.
Angelas mato, kaip kenti, bet negali tavęs apkabinti.
Draugas apkabina, nes nenori matyti kaip kenti.
Angelas visada yra šalia tavęs ir nežino ką reiškia ilgėtis.
Draugas, kai neesi šalia, ne tik ilgisi, bet ir galvoja apie tave.
Angelas nuneša tavo maldą Dievui.
Angelas yra dalelė dangaus.
Draugas - galimybė pažinti tai, kas gražiausia gyvenime:
Meilė, Draugystė.
Angelas norėtų būti tavo draugu.
Draugas , net pats to nenujausdamas, yra tavo Angelas...
labai prasmingi zodziai
Meilė kaip medus: galima ją pasigardžiuojant ragauti, bet neįmanoma joje maudytis (R.Prusas) 
PRINCESĖ
Seniai seniai gyveno karalius. Jis turėjo labai gražią ir protingą dukrą. Tačiau princesę kamavo nežinoma liga: jai augant, vis labiau silpo jos rankos ir kojos, o rega ir klausa darėsi vis aštresnės. Geriausi gydytojai bergždžiai stengėsi ją išgydyti.
Ir štai vieną dieną į rūmus atvyko senolis, apie kurį buvo sakoma, kad jis žinąs gyvybės paslaptį. Dvariškiai puolė jo prašyti, kad šis padėtų sergančiai karalaitei. Senolis padavė mergaitei iš gluosnio vytelių nupintą dengtą krepšį ir tarė:
- Turėk ir rūpinkis juo. Tai tave išgydys.
Nudžiugusi princesė viltingai pakėlė krepšio dangtį, bet tai, ką ji pamatė viduje, tik dar skaudžiau ją prislėgė - pintinėje gulėjo kūdikis, sužalotas dar sunkesnės ir skausmingesnės ligos nei jos.
Princesės širdį užplūdo gailestis. Nepaisydama veriančio skausmo, ji paėmė mažylį ant rankų ir ėmė juo rūpintis. Bėgo mėnesiai, bet princesė nenuleido nuo vaikelio akių. Maitino, glostė, šypsojosi jam. Budėjo prie jo naktimis, švelniai kalbino. Tam reikėjo didžiulių pastangų ir ji turėjo tverti skausmą.
Praėjus septyneriems metams, atsitiko netikėtas dalykas. Vieną rytą vaikelis pradėjo šypsotis ir vaikščioti. Princesė jį pakėlė vant rankų ir juokdamasi bei dainuodama ėmė šokti. Lengva ir grakšti kaip niekad anksčiau. Net nepastebėjo, kad ir ji pati jau buvo išgijusi.
Viešpatie, kai esu alkanas, atsiųsk man tą, kuriam reikia maisto.
Kai esu ištroškęs, atsiųsk man tą, kuriam reikia vandens.
Kai man šalta, atsiųsk man tą, kurį reikia sušildyti.
Kai mane veria kančia, atsiųsk man tą, kuris ieško paguodos.
Kai mano kryžius tampa nepakeliamai sunkus, duok man ir kito kryžių, kad neščiau drauge su juo.
Kai lieku tuščiomis rankomis, atsiųsk man tą, kuris stokoja.
Kai man stinga laiko, atsiųsk man tą, kuriam tuo metu reikia pagalbos.
Kai prarandu drąsą, atsiųsk man tą, kurį reikia padrąsinti.
Kai noriu būti suprastas, atsiųsk man tą, kuriam reikia, kad jį suprasčiau.
Kai noriu, kad kas nors manimi pasirūpintų, atsiųsk man tą, kuriuo galėčiau pats pasirūpinti.
Kai galvoju apie save, atgręžk mano mintis į kitus.
Seniai seniai gyveno karalius. Jis turėjo labai gražią ir protingą dukrą. Tačiau princesę kamavo nežinoma liga: jai augant, vis labiau silpo jos rankos ir kojos, o rega ir klausa darėsi vis aštresnės. Geriausi gydytojai bergždžiai stengėsi ją išgydyti.
Ir štai vieną dieną į rūmus atvyko senolis, apie kurį buvo sakoma, kad jis žinąs gyvybės paslaptį. Dvariškiai puolė jo prašyti, kad šis padėtų sergančiai karalaitei. Senolis padavė mergaitei iš gluosnio vytelių nupintą dengtą krepšį ir tarė:
- Turėk ir rūpinkis juo. Tai tave išgydys.
Nudžiugusi princesė viltingai pakėlė krepšio dangtį, bet tai, ką ji pamatė viduje, tik dar skaudžiau ją prislėgė - pintinėje gulėjo kūdikis, sužalotas dar sunkesnės ir skausmingesnės ligos nei jos.
Princesės širdį užplūdo gailestis. Nepaisydama veriančio skausmo, ji paėmė mažylį ant rankų ir ėmė juo rūpintis. Bėgo mėnesiai, bet princesė nenuleido nuo vaikelio akių. Maitino, glostė, šypsojosi jam. Budėjo prie jo naktimis, švelniai kalbino. Tam reikėjo didžiulių pastangų ir ji turėjo tverti skausmą.
Praėjus septyneriems metams, atsitiko netikėtas dalykas. Vieną rytą vaikelis pradėjo šypsotis ir vaikščioti. Princesė jį pakėlė vant rankų ir juokdamasi bei dainuodama ėmė šokti. Lengva ir grakšti kaip niekad anksčiau. Net nepastebėjo, kad ir ji pati jau buvo išgijusi.
Viešpatie, kai esu alkanas, atsiųsk man tą, kuriam reikia maisto.
Kai esu ištroškęs, atsiųsk man tą, kuriam reikia vandens.
Kai man šalta, atsiųsk man tą, kurį reikia sušildyti.
Kai mane veria kančia, atsiųsk man tą, kuris ieško paguodos.
Kai mano kryžius tampa nepakeliamai sunkus, duok man ir kito kryžių, kad neščiau drauge su juo.
Kai lieku tuščiomis rankomis, atsiųsk man tą, kuris stokoja.
Kai man stinga laiko, atsiųsk man tą, kuriam tuo metu reikia pagalbos.
Kai prarandu drąsą, atsiųsk man tą, kurį reikia padrąsinti.
Kai noriu būti suprastas, atsiųsk man tą, kuriam reikia, kad jį suprasčiau.
Kai noriu, kad kas nors manimi pasirūpintų, atsiųsk man tą, kuriuo galėčiau pats pasirūpinti.
Kai galvoju apie save, atgręžk mano mintis į kitus.
Žmogus galingesnis už likimą.
F. Bervaldas
Yra tik du budai kaip gyventi:vienas - galvoti, kad stebuklu nebuna, kitas - galvoti, jog viskas yra stebuklas.
Pasrink megstama darba ir tau gyvenime ne vienos dienos nereikes dirbti.(Konfucijus)
F. Bervaldas
Yra tik du budai kaip gyventi:vienas - galvoti, kad stebuklu nebuna, kitas - galvoti, jog viskas yra stebuklas.
Pasrink megstama darba ir tau gyvenime ne vienos dienos nereikes dirbti.(Konfucijus)
PASIRINKIMAS
Žmogelį slėgė nesibaigiantys gyvenimo vargai. Jis atėjo guostis pas garsų dvasios mokytoją:
- Nebegaliu daugiau! Tokio gyvenimo neištversiu.
Mokytojas pasėmė saują pelenų ir subėrė juos į skaidraus vandens stiklinę, stovėjusią ant stalo. Vanduo susidrumstė ir pajuodo. Mokytojas tarė:
- Tai - tavo kančios.
Ir išpylė vandenį.
Tada vėl pasėmė saują pelenų, tokią kaip ir pirmoji, parodė ją žmogui ir, persisvėręs pro langą, sviedė pelenus į jūrą.
Jie akimirksniu išsisklaidė, o jūra liko tokia kaipo buvusi.
- Matai? - pasakė mokytojas. - Kiekvieną dieną reikia apsispręsti, kuo nori būti: ar vandens stikline, ar jūra.
Pernelyg daug mažų širdžių, pernelyg daug svyruojančių sielų, pernelyg daug siauro mąstymo ir šiurkščių rankų. Labiausiai mūsų laikais stinga drąsos. Ne kvailo akių draskymo, ne pavojingo nutrūktgalviškumo, bet tikros drąsos, kuri bet kurio sunkumo akivaizdoje leistų ramiai ištarti: "Išeitis vis tiek yra, ir aš ją būtinai rasiu".
Žmogelį slėgė nesibaigiantys gyvenimo vargai. Jis atėjo guostis pas garsų dvasios mokytoją:
- Nebegaliu daugiau! Tokio gyvenimo neištversiu.
Mokytojas pasėmė saują pelenų ir subėrė juos į skaidraus vandens stiklinę, stovėjusią ant stalo. Vanduo susidrumstė ir pajuodo. Mokytojas tarė:
- Tai - tavo kančios.
Ir išpylė vandenį.
Tada vėl pasėmė saują pelenų, tokią kaip ir pirmoji, parodė ją žmogui ir, persisvėręs pro langą, sviedė pelenus į jūrą.
Jie akimirksniu išsisklaidė, o jūra liko tokia kaipo buvusi.
- Matai? - pasakė mokytojas. - Kiekvieną dieną reikia apsispręsti, kuo nori būti: ar vandens stikline, ar jūra.
Pernelyg daug mažų širdžių, pernelyg daug svyruojančių sielų, pernelyg daug siauro mąstymo ir šiurkščių rankų. Labiausiai mūsų laikais stinga drąsos. Ne kvailo akių draskymo, ne pavojingo nutrūktgalviškumo, bet tikros drąsos, kuri bet kurio sunkumo akivaizdoje leistų ramiai ištarti: "Išeitis vis tiek yra, ir aš ją būtinai rasiu".
patiko 
Kas mums užtveria kelią, tas mus stumia pirmyn. [kinų patarlė]
Klaidų nebūna. Visi įvykiai, kuriuos prisišaukiame, net ir patys nemaloniausi, yra būtina tam, kad išmoktume, ką turime išmokti; kad ir kokį žingsnį žengtume, jis reikalingas nueiti ten, kur esame nusprendę eiti. [R.Bach "Tiltas per amžinybę"]
Įsigyti tam, ko reikia sielai, pinigų nereikia. [H.D.Toras]
Klaidų nebūna. Visi įvykiai, kuriuos prisišaukiame, net ir patys nemaloniausi, yra būtina tam, kad išmoktume, ką turime išmokti; kad ir kokį žingsnį žengtume, jis reikalingas nueiti ten, kur esame nusprendę eiti. [R.Bach "Tiltas per amžinybę"]
Įsigyti tam, ko reikia sielai, pinigų nereikia. [H.D.Toras]
Madinga tai, kuo mes patys rengiamės. Nemadinga - kuo rengiasi kiti. Oskar Wilde
Pirma taurė priklauso troškuliui, antra - linksmumui, trečia - malonumui, ketvirta - beprotybei. A.Skitas
Pasėję poelgį nupjausime įprotį,
pasėję įprotį nupjausime charakterį,
pasėję charakterį nupjausime likimą. V.Tekerėjus
Už viską pasaulyje tenka mokėti, bet visada patartina derėtis. Parkinsonas
Nesukit galvos, ką pamanys žmonės.
Jie per daug susirūpinę tuo, ką jūs manote apie juos.
Vienintelis būdas atsikratyti pagundos - jai atsiduoti. Oskar Wilde
Stenkis turėti tai, kas tau miela, nes kitaip būsi priverstas pamilti tai, ką turime. Bernardas Šo
Kai žmogus nežino į kurį uostą plaukti, joks vėjas nebus palankus. Seneka
Išleisk vienu centu mažiau, nei uždirbi - ir turėsi perteklių. B.Franklinas
Visos mūsų bėdos kyla iš mūsų nesugebėjimo ramiai pabūti vienumoje. B.Paskalis
Pirma taurė priklauso troškuliui, antra - linksmumui, trečia - malonumui, ketvirta - beprotybei. A.Skitas
Pasėję poelgį nupjausime įprotį,
pasėję įprotį nupjausime charakterį,
pasėję charakterį nupjausime likimą. V.Tekerėjus
Už viską pasaulyje tenka mokėti, bet visada patartina derėtis. Parkinsonas
Nesukit galvos, ką pamanys žmonės.
Jie per daug susirūpinę tuo, ką jūs manote apie juos.
Vienintelis būdas atsikratyti pagundos - jai atsiduoti. Oskar Wilde
Stenkis turėti tai, kas tau miela, nes kitaip būsi priverstas pamilti tai, ką turime. Bernardas Šo
Kai žmogus nežino į kurį uostą plaukti, joks vėjas nebus palankus. Seneka
Išleisk vienu centu mažiau, nei uždirbi - ir turėsi perteklių. B.Franklinas
Visos mūsų bėdos kyla iš mūsų nesugebėjimo ramiai pabūti vienumoje. B.Paskalis
