Dienos sentencijos, gražios, pamokančios

Jau kokie grazus zodziai ...

Jei aš galėčiau iš naujo auginti savo vaiką...
Pirmiau aš "pastatyčiau" jo savigarbą, o namą vėliau.
Pirštus daugiau naudočiau piešimui, o ne rodymui kas ne taip.
Sakyčiau mažiau pastabų, daugiau paaiškinčiau.
Žiūrėčiau ne į laikrodį, o į akis...
Rūpinčiausi žinoti mažiau ir žinočiau daugiau rūpintis.
Dažniau apsikabinčiau ir skraidinčiau aitvarus.
Nevaidinčiau rimto, o rimtai žaisčiau.
Daugiau po pievas lakstyčiau ir į žvaigždes žiūrėčiau.
Vaiką dažniau paimčiau ant rankų ir mažiau tampyčiau.
Šalia namų augantį ąžuolą dažniau pastebėčiau.
Rečiau būčiau nepalenkiamas ir daug dažniau pritarčiau.
Mažiau rodyčiau meilės jėgai, o daugiau meilės jėgą.

Gyvenimo pabaigoje suprasite, kad dalykai, kurie atrodė svarbūs, iš tikrųjų yra menkučiai. O tai, kas atrodė menka, - didinga ir nepaprastai svarbu.

Kokie grazus zodziai kad zmones nors po viena sakini per diena perskaitytu pasaulis butu geresnis!

Akane, pritariu

Emersonas apie tikrąją sėkmę:
Dažnai juoktis ir labai mylėti;
pelnyti protingų žmonių pagarbą ir vaikų meilę;
užsitarnauti sąžiningų kritikų pripažinimą;
vertinti grožį;
atiduoti save, palikti pasaulį truputį geresnį...
daug žaisti, smagiai juoktis ir džiugiai dainuoti;
žinoti, kad nors vienai gyvai būtybei buvo lengviau dėl to, jog gyvenau aš, -
štai kas yra pasiektas tikslas.

Aš kartais pavargstu nuo triukšmo, kartais ir nuo mėlyno dangaus... Aš kartais nesustodama kalbu per dieną, o kartais tyliu nuo aušros iki tamsos... Aš kartais trokštu padaryt kitus laimingus, o kartais noriu spjaut ant mane supančių žmonių... Aš kartais noriu elgtis taip kaip liepia protas, o kartais mane nugali širdis pilna jausmų...



ir dar labai graziu minciu..


Turbut nera ne vieno dalyko pasaulyje, kad butų tik teigiamas. Cukrus saldus, bet storina, laime grazi, bet ji baigiasi, gyvenimas nuostabus, bet toks trumpas... Taciau juk eini į prieki ir tobuleji ne vien tada, kai oras geras, aistringa meile, siltas lietus ar linksmas juokas. Todel kartais reikia, kad bent truputi skaudetų sirdi. Kai ja kankina nerimas, galvoje gimsta stebuklingai keistos mintys. Stai kokia didele nauda is liudesio - praeidamas uzleidzia vieta dziaugsmui, pasilikdamas tyliai kviecia kazka pradeti is naujo. Kad ir labai mazais zingsniukais. Kad ir pro asaras. Visada stenkis, kad laikas butu kuo grazesnis, kazkoks siltesnis ir smagesnis, kad neapmirtu, sustingtu ir vos vos judetu, kad lektų linksmai ir lengvai lyg vejas, o neatnesdamas baisiausius nusivylimus ir klausimus - kodel? Visos bedos, purvas ir meslas nereiskia, jog gyvenimas ziaurus, negailestingas ar nemyli taves. Tiesiog jis - visoks, ir todel labai pavojingas, nes neįmanoma atspeti, uz kurio kampo taves laukia dziaugsmai, o uz kurio - pragaras. Laimes kudikiai, kuriems sekasi pataikyti teisingai. Kai abejoji pasirinkdamas, prisimink visus gerus dalykus, kuriais tikejai, kol nesuaugai. Geri draugai neisduoda, tevai tikrai myli, o savo laime kuriam patys - ir niekada nevelu pradeti. Gal ir gerai, kad vakar diena negrizta. Rytojus, jei panoresi, bus daug idomesnis...

Tikras išminčius tas, kuris iš savo gyvenimo pašalina smulkmenas

Mirtinai grazus zodziai

I would rather be good nobody than evil somebody. [Verciau busiu geras bet niekas, nei kazkas bet blogas]

Kaip skaidriausios ugnys nyksta ir blanksta saules sviesoje, taip prota, net genialuma nustelbia sirdies gerumas ( A. Sopenhaueris)

Knyga - pasaku lempa, apsviecianti tolimiausius ir tamsiausius zmogaus gyvenimo kelius ( A. Upytis )

Kuklumas žmogų puošia, bet įžūlumas peni

Gyvenimo tikslas yra gyventi turint tikslą

Neklausinėk, ko reikia pasauliui.
Išsiaiškink, kas tave įkvepia, o tada
EIK ir VEIK.
Nes ĮKVĖPTŲ ŽMONIŲ -
štai ko pasauliui trūksta.

Howardas Martinas