Ar laikas bėga ne veltui?
Vieno išminčiaus kambaryje kabojo milžiniškas laikrodis su švytuokle, neregėtai lėtai, bet itin garsiai mušdavęs valandas.
- Ar tavęs tai neblaško? - karta paklausė mokinys.
- Ne, - atsake išminčius. - Kaskart man tai dingstis savęs paklausti: ką nuveikiau per šią pralėkusią valandą?
O ką per ką tik pralėkusią valandą nuveikei tu?
Papildyta:
Tik neieškok jos pasauly. Prasmę gali rasti vien savyje. Ričardas Gavelis, Vilniaus džiazas
Keletas minčių iš Marsha Sinetar knygos "Dirbk, ką mėgsti, bus ir pinigų":
Žmogus gali pasiekti tai, ką gali įsivaizduoti.
Mėgstamas darbas teikia ne pinigais išreiškiamą, bet juos pranokstantį vidinį atlygį.
Darbas turi atitikti mano asmenybę taip, kaip batas pėdą. Darbas tampa pačiu gyvenimu.
Dirbti tai, kas man geriausiai sekasi.
Žmonių nevargina net ir pats sunkiausias darbas, jei jis yra prasmingas ir tikima jo rezultatais.
Visada yra priežasčių, ir dažnai gerų, ko nors nedaryti. Taip pat dažnai yra ir gerų priežasčių kažką daryti.
"Darbas yra meilė, tapusi matoma", taigi dirbk negailėdamas jėgų. (Kahlilas Džibranas)
Motina Teresė: "Esame čia ne tam, kad mėgautumės savo sėkme, bet kad liktume ištikimi tam, ką pasirinkome."
Žmogus gali pasiekti tai, ką gali įsivaizduoti.
Mėgstamas darbas teikia ne pinigais išreiškiamą, bet juos pranokstantį vidinį atlygį.
Darbas turi atitikti mano asmenybę taip, kaip batas pėdą. Darbas tampa pačiu gyvenimu.
Dirbti tai, kas man geriausiai sekasi.
Žmonių nevargina net ir pats sunkiausias darbas, jei jis yra prasmingas ir tikima jo rezultatais.
Visada yra priežasčių, ir dažnai gerų, ko nors nedaryti. Taip pat dažnai yra ir gerų priežasčių kažką daryti.
"Darbas yra meilė, tapusi matoma", taigi dirbk negailėdamas jėgų. (Kahlilas Džibranas)
Motina Teresė: "Esame čia ne tam, kad mėgautumės savo sėkme, bet kad liktume ištikimi tam, ką pasirinkome."
Pavydas niekuomet nezino poilsio dienu. (F.Bekovas)
Gyventi kiekvienas turi ismokti pats. (I.Gof)
Atsargumas kartais geresne savybe negu drasa. (R.Sabatinis)
Narve lakstingala nesuokia...
Gyventi kiekvienas turi ismokti pats. (I.Gof)
Atsargumas kartais geresne savybe negu drasa. (R.Sabatinis)
Narve lakstingala nesuokia...
...pirmosios akimirkos svečioje šalyje nepaprastai reikšmingos. Jos - vienintelės, kaip pirmasis bučinys, pirmasis pasimatymas, pirmoji sueitis ar pirmasis gimdymas. Tokių daugiau nebebus. Niekada. Nesvarbu, kiek dar kartų į tą pačią vietą tektų sugrįžti.
Sakoma, kad žmogų įvertiname - pajuntame jam simpatiją ar priešiškumą, pamilstame ar liekame abejingi - per kelias naujos pažinties minutes, o tolesnis bendravimas tik patvirtina pirmąjį įspūdį. Panašiai nutinka ir su svečia šalimi. Kas tavęs laukia - meilės istorija, nuoboduliu atmieštas "geras laikas" ar abipusė atmetimo reakcija, - galima nuspėti jau lipant lėktuvo trapu ir uodžiant ūmai užplūstantį svetimą kvapą, oda jaučiant vėjo glamonę, gaudant keistus naujos erdvės garsus ar pagaliau pastačius koją ant paslapčių kupinos žemės
Tačiau daugelis keliautojų patvirtins, kad būtent svečioje šalyje pirmą kartą gyvenime pamatė saulėtekį ar saulėlydį, pagaliau išvydo žvaigždes ir mėnulio pilnatį, įsiklausė į vandens čiurlenimą, vėją, paukščių čiulbesį ar pajuto žmonių gerumą bei šilumą... Visa tai nutinka ne todėl, kad kituose kraštuose dangus, oras, žemė ir jos gyventojai yra kitokie, o todėl, kad keliaudami kitokie būname mes patys. Ištrūkę iš kasdienybės įpročių ir prievolių narvo, staiga atgauname tikrąją žmogišką laisvę, susigrąžiname gyvenimo geismą, džiaugsmą ir pilnatvę. Tas, kas bent kartą šiuos svaigius jausmus patyrė, jų nebepamirš net pilkiausioje rutinoje. Kaip tik todėl yra tokie brangūs svečių šalių prisiminimai. Ir jei nesame galutinai atbukę, kiekviena kelionės nuotrauka primins mums ne tik kokį egzotišką peizažą ar istorinį statinį, bet ir nevaržomos laisvės akimirkas, o svarbiausia - visa persmelkiantį įsitikinimą, kad gyventi yra gera, prasminga, verta! Tai įmanoma tik pačiam patirti, todėl taip dažnai mūsų įspūdžiai iš pačių nuostabiausių kraštų kitus palieka abejingus.
Jurga Ivanauskaite "Kelioniu alchemija"
Sakoma, kad žmogų įvertiname - pajuntame jam simpatiją ar priešiškumą, pamilstame ar liekame abejingi - per kelias naujos pažinties minutes, o tolesnis bendravimas tik patvirtina pirmąjį įspūdį. Panašiai nutinka ir su svečia šalimi. Kas tavęs laukia - meilės istorija, nuoboduliu atmieštas "geras laikas" ar abipusė atmetimo reakcija, - galima nuspėti jau lipant lėktuvo trapu ir uodžiant ūmai užplūstantį svetimą kvapą, oda jaučiant vėjo glamonę, gaudant keistus naujos erdvės garsus ar pagaliau pastačius koją ant paslapčių kupinos žemės
Tačiau daugelis keliautojų patvirtins, kad būtent svečioje šalyje pirmą kartą gyvenime pamatė saulėtekį ar saulėlydį, pagaliau išvydo žvaigždes ir mėnulio pilnatį, įsiklausė į vandens čiurlenimą, vėją, paukščių čiulbesį ar pajuto žmonių gerumą bei šilumą... Visa tai nutinka ne todėl, kad kituose kraštuose dangus, oras, žemė ir jos gyventojai yra kitokie, o todėl, kad keliaudami kitokie būname mes patys. Ištrūkę iš kasdienybės įpročių ir prievolių narvo, staiga atgauname tikrąją žmogišką laisvę, susigrąžiname gyvenimo geismą, džiaugsmą ir pilnatvę. Tas, kas bent kartą šiuos svaigius jausmus patyrė, jų nebepamirš net pilkiausioje rutinoje. Kaip tik todėl yra tokie brangūs svečių šalių prisiminimai. Ir jei nesame galutinai atbukę, kiekviena kelionės nuotrauka primins mums ne tik kokį egzotišką peizažą ar istorinį statinį, bet ir nevaržomos laisvės akimirkas, o svarbiausia - visa persmelkiantį įsitikinimą, kad gyventi yra gera, prasminga, verta! Tai įmanoma tik pačiam patirti, todėl taip dažnai mūsų įspūdžiai iš pačių nuostabiausių kraštų kitus palieka abejingus.
Jurga Ivanauskaite "Kelioniu alchemija"
Dažnai žuvis paskutinė pastebi, kokiame vandenyje ji nardo.
Valdyk protu, vadovauk širdimi.
Turime dvi ausis ir tik vieną burną ne šiaip sau, o kad klausytume dvigubai daugiau, negu kalbame.
Valdyk protu, vadovauk širdimi.
Turime dvi ausis ir tik vieną burną ne šiaip sau, o kad klausytume dvigubai daugiau, negu kalbame.
Tinkamą laiką sunku nutaikyti, bet lengva pražiopsoti.
Sima Cjenas
Šiandien - pirmoji tavo likusio gyvenimo diena. D. Karnegis
Jeigu tau sako, kad gyvenimas sunkus, paklausk: "palyginus su kuo?" Bruno Ferrero
Kartais Dievas leidžia kam nors nukirsti šaką, kurios užsispyrusiai laikomės, kad suvoktume turį sparnus. Bruno Ferrero
Neklausk vėjo, kodėl tave atnešė čia, kur esi. Net jei patekai tarp cemento nuolaužų, išleisk šaknis ir gyvenk. Kažkam tu esi žinia. Bruno Ferrero
Malonumas skirtas gražiam kūnui, o skausmas - gražiai sielai. Oskaras Vaildas
Jeigu tau sako, kad gyvenimas sunkus, paklausk: "palyginus su kuo?" Bruno Ferrero
Kartais Dievas leidžia kam nors nukirsti šaką, kurios užsispyrusiai laikomės, kad suvoktume turį sparnus. Bruno Ferrero
Neklausk vėjo, kodėl tave atnešė čia, kur esi. Net jei patekai tarp cemento nuolaužų, išleisk šaknis ir gyvenk. Kažkam tu esi žinia. Bruno Ferrero
Malonumas skirtas gražiam kūnui, o skausmas - gražiai sielai. Oskaras Vaildas
Vedybos kaip ir politika - nuolatinė kova: pirmiausia už susijungimą, paskui už lygias teises, o paskui - už nepriklausomybę.
Eina žmogus keliu ir sutinka guru. Klausia jo: Sakyk, kuris kelias veda į sėkmę? Apdriskęs, barzdotas išminčius nieko nesakydamas ranka parodo tolumoj dunksančią vietovę. Žmogus, sujaudintas greitos ir lengvos sėkmės , strimgalviais leidžiasi nurodyta krytimi, kai staiga pasigirsta garsus ŠLEPT. Žmogus paršlubčioja apsidraskęs ir priblokštas manydamas, kad neteisingai suprato, kuria kryptimi pasukti. Jis vėl pakartoja guru klausimą, o šis tylėdamas parodo tą pačią kryptį. Žmogus paklusniai eina ten dar kartą. Šį sykį, net nepasigirdus šleptelėjimui, jis šliaužte paršliaužia atgal kruvinas, sumuštas, apdraskytas ir įniršęs. Aš klausiau tavęs, kuris kelias veda į sėkmę, - suriaumojo jis. Aš nuėjau tavo nurodyta kryptimi ir nieko neradau, tik buvau apdrabstytas! Užteks rodyti tą kelią! Kalbėk! Tuomet guru prabilo: Šis kelias veda į sėkmę. Ji ten tuoj už šleptelėjimo.
Savigarbos siekimas nereiškia paprasčiausiai veikti ką nors. Jis reikalauja drąsos pakleti skausmą, įveikti nesėkmes ir nepasiduoti dvejonėms, žengti dar vieną žingsnį už šleptelėjimo.
Savigarbos siekimas nereiškia paprasčiausiai veikti ką nors. Jis reikalauja drąsos pakleti skausmą, įveikti nesėkmes ir nepasiduoti dvejonėms, žengti dar vieną žingsnį už šleptelėjimo.
Jau geriau būsiu akla, negu turėsiu regėjimą be vaizduotės. Helena Keller
