QUOTE(Marijka_lt @ 2010 07 19, 22:58)
Pataikei! Gulejau. Buvo skatinamieji, vaikas didelis, ant pilvo visas personalas gulejo.
žinot, man atrodo, toks gimdymas yra turbūt ne mažiau traumojantis negu būtų cezaris. Tačiau aš manau, kad gimdymo eiga galėjo būti kitokia, ir būtų kitokie atsliepimai bei patirtis

- tai pirmoj elėj priklauso nuo padėjejų ir jų vaidmens gimdyme
Aplamai, skaitant čia, atrodo, kad gydytojai puikiai susitvarko su cezario operacija - nes ten yra tiesiog viskas aišku ir numatoma - viskas kaip visada, ne bent yra kažkokie netiketumai dėl mamos sveikatos - kaip bent kokoj operacijoj. Tačiau natūralų gimdymą įveikt yra daug sunkiau. Nes už moterį pagimdyt yra neįmanoma, o jeigu manoma atvirkščiai - viskas baigiasi plyšimais ir kitom komplikacijom.

. Kodėl atspėjau, kad galėjo prilašinti vaistų, užgulti pilvą - tiesiog dėl to, kad kai kūdikio kelias yra dirbtinai pagreitinamas (nenatūraliai stiprus saremiai, kitų žmonių pilvo spaudimas), vyksta panašiai, kaip jeigu pabandytum labai greitai užsidėti tau truputi mažoką neelastingą medvilnės golfą. Apykaklė gali plišti. Taip susipleša ir kaklelis, sužaluojamas vidus. Tačiau, jeigu golfą užmauni lėtai, atsargai, po truputi, viskas vyksta kitaip.
Dar vienas dalykas, jeigu mama guli, vaikui yra daugiau kliučių gimdant. Tupiant vaikui yra plačiausias kelias - vaikui lengviau išeiti ir mažiau šansų, kad jis kažką užkabins pakeliui. Mano nuomonė, kai gimdo vidutinio dydžio moteris - gali be traumų pagimdyt ir gulint, bet coliukėm gulėt tiesiog negalima. Man taip pat sūnus išstumė, dukras pagimdžiau pati. Vyriausias be mano plyšimų turėjo nedidelę galvos traumą, cista smegenyse - būtent dėl gydytojų saviveiklos. Pirmą dukrą pagimdžiau pusiau sėdint - man vis pakeldavo tą modernos lovos atlošą. O mažylę gimdžiau tupint, ji tiesiog beveik iškrito

- bet ji buvo truputi mažesnio svorio, nes gimė savaite anksčiau.