Gimdymo planas

as savo gimdymo plana parasiau "ant greicio" jau maniau, kad gimdau, tai teko paskubeti (gerai kad is tikruju tai buvo tik "klaidingas pavojaus signalas" ) dabar reikes is naujo viska perziureti ir nuspresti, ka dar reiketu pataisyti o plana, nors del sventos ramybes, turetu visos pasirasyti. vis vien pries rasant daugiau pasidomoma apie ligonineje siulomas "paslaugas", galimus nuskausminimo budus, visus uz ir pries nors didelio demesio gydytojai gal ir nekreips i tavo plana, bet nors paciai ramiau, kai daugiau zinai ko gali reikalauti

Gimdymo planas reikalingas toms, kurios zino, kokio nori savo gimdymo ir nenori buti pasyvios dalyves. O jei nezinai, ko nori, ir nesieki suzinoti - tada zinoma, kam tau tas planas... Butu juokinga surasyti punkteliais tai, kuo pati netiki ir pakisti kazkam po nosim.

O kai jau zinai, ko nori, tada forma nera taip svarbu. Galima, labai pasitikint, palikti viska zodiniame susitarime, manau. Viskas priklauso nuo gydytojo/gimdyves santykiu.
Gaila, kad tiek daug mamu galvoja, kad kazkas kitas geriau nusimano apie ju instinktus ir norus gimdymo metu - tiesiog atsiduoda i rankas medikams nemastydamos.

Gimdymo planas nereiškia idealaus gimdymo aprašymo; gimdymo plane turėtų būti numatyti ir kit variantai, pvz. kaip jūs elgsites, jei viskas bus ne taip, kaip suplanuota; pvz. ar norėsite gimdymo skatinimo, nuskausminimo ir pan. Nes kai užeis sąremiai, nespėsit visko apgalvoti. O jeigu ir buvo apgalvota, patikėkit, gali pasimiršti.

Nemanau kad gimdymo planas mados reikalas. Bet aišku nenorėkim čia pas mus Lietuvoj įgyvendinti 100 proc. tarkim Šemetos rekomenduojamą planą. Pvz. man labai rūpi kaip ir kokiu būdu gims vaikelis, noriu kad vyras būtų šalia, kad turėtų galimybę padėti kad ir masažu kokiu, kad nukirptų virkštelę, kad mažiuką dar nenuvalius padėtų tam tikram laikui ant krūtinės, leistų pirmą priešpienio gurkšnį įtraukt ir pan. t.y. mes su gyd. aptariam pagrindinius, svarbiausius akcentus, nesitikim ir nepageidaujam smilkalų ir žvakių, tuomet reiktų rinktis kitus gimdymo namus o ne AK. Juk nebūtina viską susirašius eit gimdyt ir sekt papunkčiui, tikrai nebus taip kaip susiplanuosi, bet pačią eigą aptart su gyd. manau reikalinga, jei nori būti aktyvi gimdymo metu, o ne paslika gulėt ir atiduot save į kažkieno rankas su mąstymu "ai kaip bus taip".

Pasirašiusios gimdymo planą pasidarote paslaugą sau. Juk daug lengviau, kai išdėstai savo pageidavimus lape. Žinoma, per gimdymą viskas gali keistis

Labukas visoms, jau tapusioms mamytėmis
Aptariame nemažai temų apie gimdymą ir jo eigą, mūsų elgesį gimdymo metu. Suprantama, kad sklandus gimdymas priklauso nuo daugelio dalykų (fiziologija, paveldimumas, pasirengimas, įv.komplikacijos ir t.t.), tačiau iš dalies mes galime prisidėti prie jo sėkmės. Juk kiekviena iš mūsų, paprašyta artimiausių draugių patarimo "kaip sėkmingiau pasiruošti gimdymui ir jį atlaikyti", turėtų ką patarti ir kuo pasidalinti.
Siūlau šioje temoje sukurti "auksinių taisyklių" suvestinę būsimoms mamoms. Pasidalinkime savo patarimais, ką reikėtų atlikti, kaip elgtis norinčioms kuo sėkmingiau pagimdyti. Aš pradedu nuo savo "taisyklių", o kitas mamas mielai kviečiu papildyti jas savosiomis

1. Domėkis, kaip vyksta gimdymas. Kuo daugiau žinosi apie jo eigą, tuo geriau orientuosiesi, kas su tavim vyksta ir ką tau pačiai reikia daryti. Ieškok informacijos literatūroje, internete, spec. kursuose ar klausk savo gydytojos.
2. Nusiteik, kad TAI - Tavo išbandymo momentas. Visoms nelengva, tačiau atlaiko. Taigi, ir TU atlaikysi! Tik reikės mokėti pakentėti ir mobilizuoti visas savo jėgas.
3. Jei tik gali, susirask SAVO gydytoją, kuriam iki gimdymo ir gimdymo metu galėsi užduoti bet kokį klausimą. Gydytojas, kuriuo pasitiki, gimdymo metu padės tau jaustis komfortiškiau ir lengviau atlaikyti šį nelengvą išbandymą.
4. Pasirūpink būtiniausiais daiktais, kurių prireiks gimdymo metu ir po jo. Kuo geriau susiruoši, tuo tvirčiau jausiesi ir mažiau jaudinsiesi.
5. Gimdymo skausmus lengviau atlaikyti padeda savimasažas ir teisingos mintys, pvz. Visos pagimdo - pagimdysiu ir aš; Vėliau bus dar sunkiau; Mano vaikelis reikalauja iš manęs trupučio ištvermės - padarysiu viską, ką galiu.
6. Sunkiausių sąrėmių metu skaičiuok sekundes. Juk prieš pat gimdymą sąrėmiai trunka apie 40-50 sekundžių, po jų bus pertraukėlė atokvėpiui: lauk jos ir pertraukos metu pasidžiauk, kad turi šiek tiek laiko pailsėjimui.
7. Didžiuokis savimi, kas bebūtų Juk TU kuri stebuklą - naują gyvybę!
8. GImdymo metu žiūrėk gydytojui ir akušerei į akis, stenkis kuo tiksliau atlikti tai, ką jie liepia. Nuo to priklauso, kaip greitai ir sveikai tavo mažylis išvis pasaulį.
9. Kaip bebūtų sunku, neisterikuok. Žinok, kad milijonai moterų pagimdo vaikus, ir jos taip pat tai iškentėjo. Iškentėsi ir tu.
10. Sukurk SAVO taisykles, kurios padės Tau pagimdyti Pasinaudok tau patikusiais draugių ir giminaičių patarimais, tik nesileisk gąsdinama.

Na, gal estafetę perims kitos mamytės? Juk kiekvienos mūsų patirtis svarbi ir neįkainuojama!

Aciu uz nauja tema!

Sutinku su dauguma punktu, bet apie visu pasaulio moteru skausmus gimdykloje, deja, galvoti laiko neturejau.
Kas man asmeniskai padejo, tai buvo galvojimas apie savo vaikeli, kuriam gimdymo metu lygiai taip pat sunku ir skauda kaip ir man. Todel buvau nusiteikusi kuo geriau atlikti savo darba, kad palengvinciau savo vaikelio gimima.
Taip pat galvojau, kad su kiekvienu skausmingo saremio pabaiga ir su kiekviena praejusia skausmo minute,as arteju prie finiso, tai yra pamatyti savo kudyki

Galiu pasidalinti kokias taisykles sau nusistaciau gimdydama

1. Klausyt daktaru paliepimu (klausiau visko SAZININGAI)
2. Kvepuot kiek galima stipriau kai jau pajunti ateinant saremi (kvepavau galvodama apie tai kad per saremi vaikeliui tenka mazai deguonies)
3. Nesinervint (buvau rami kaip niekad gyvenime)
4. Nerekt (nors rekiau kai nebegaledavau iskest )

Ir dar (cia ka sake man daktarai kai gimdziau):
Mano vaikas ateidamas i sita pasauli kencia labiau nei as ir turiu jam padet
Uz mane niekas nepagimdys

P.s. Pagimdziau greitai. Per 5.5val

Aš galvojau tik apie vieną - turiu padaryti viską, kad mano pupa kuo lengviau ateitų į šitą pasaulį. Klausiau gydytojo ir akušerės ir dariau viską labai tiksliai ir tada, kai pasakydavo.
Dabar žinau, padariau viską viską ir ačiū dievui turiu gražią ir sveiką dukrytę.

Sėkmės visoms

Aš gal labai daug patirties neturiu, bet vieną vaikelį jau pagimdžiau.
Viskas buvo ne taip baisu kaip tikėjausi.
Mano pagrindinė taisyklė buvo, kad visi pasaulio žmonės yra pagimdyti, tad pagimdysiu ir aš, o skausmas nebus amžinas. Taip pat buvau nusiteikus, kad panikuoti neturiu teisės, nes taip negalėsiu blaiviai mastyti ir klausyti medikų nurodymų, o taip pakenksiu savo leliukui.
Man toks nusiteikimas tikrai padėjo, nes nuo pat vandenų nubėgimo momento buvau rami ir susikaupus, klausiau visų gydytojų nurodymų, kad ir kaip buvo sunku. Į gimdymą stengiausi žiūrėt kaip į sunkų fizinį darbą, kurį turiu padaryt, kad mano vaikelis ateitų kuo lengviau.
Sėkmės visoms ir kuo sklandesnio pasimatymo su savo vaikeliais

Man tai labai padejo tai,kad akusere viska aiskino,kas vyksta ir ka su manimi darys.Nes kai gimdziau pirma,tai nieks man nieko neaiskino,kazka daro tau prie koju,o ka net pati nezinai tas yvare dar daugiau baimes.Ir dar sis gimdymas buvo labai lengvas ir neskausmingas gal todel,kad leido pasirinkt poza kaip gimdyti.Nezinau gal jau ir Lietuvoj galima pasirinkt kaip tu nori gimdyt,tas gulejimas ant nugaros tikrai nemanau,kad patogus

Aš visada galvojau apie tai, kaip gimdė mano močiutės, prosenelės...ir pagimdė, ir ne po vieną vaikutį,o visą būrį. Ir gimdyti joms teko ne gimdymo namuose, kur esi medikų priežiūroje...ir pagimdė, tai ir aš pagimdysiu...Svarbiausia nusiteikimas ir ramus laukimas. Medikų, žinoma, reikia klausyti, bet man jie ne ką padėjo. Kai paklausiau, kiek maždaug laiko užtruks gimdymas, tai akušerė nustebusi paklausė manęs: "O ką, jūs nieko nežinote apie gimdymą, nieko nepasiskaitėte?" Aišku, buvau skaičiusi, ir nemažai...Kai paprašiau,kad parodytų kaip geriau kvėpuoti,kad lengviau galėčiau iškęsti sąrėmius, paaiškino, bet man taip kvėpuoti (berods per burną įkvėpti,o per nosį iškvėpti) nepavyko. Kvėpavau,kaip man pačiai patogiau buvo...O per stūmimą irgi paaiškino tik teoriškai, o kad nors kartą kartu padėtų kvėpuoti (kaip kad rodoma kinofilmuose kaip kartu su gimdyve visi kvėpuoja) ar bent parodytų, irgi to nebuvo.


Nereikės akinių nusiimti. Aš visą gimdymą buvau su akiniais.


Kai buvau nuvažiavusi į gimdymo namus apsižiūrėti, ir man sakė, kad galima bus gimdyti kaip norėsiu: tupint, klupint...o realiai, tai neleido net vaikščioti. Taip ir pragulėjau visas tas valandas, kol pagimdžiau...