QUOTE(lenusia @ 2009 04 12, 12:19)
Sveikutes!
Sveikinam su sv. Velykom!!!Ramybes jusu namams, sveikatytes, sypseneliu daug jums ir jusu vaikuciams!!!
Hermita, o kodel jus menesi neguldet ant pilvo?

Man tai chirurgas liepe jau po savaites guldyt Andriuska ant pilvuko...
O mes kai gulejom vrc, tai susirgom, dabar geriam antibiotikus ir dar kruva visokiu vaistu

Kosulys baisus, nosyte uzgulta , atsiranda nakti dusulys
Bet turim ir geru ziniu-Andriuskai prasikale pirmas dantukas ir jau tuoj islys antras

Kita savaite vaziuosim pas kardiochirurgus- ziuresim ka mums pasakys, bet manau kad viskas bus ok. Dar vrc liepe mums tartis su pediatre del sanatorinio gydymo, tai gal ir pavyks mums gaut kelione i sanatorija

Butu visai neblogai...

Andriuskai pirmojo dantuko proga

O aš bijojau ilgai laikyti ant pilvo mažosios, nes mane prigasdino dėl negerai suaugančios krūtinės ląstos, tipo, gali atsirasti deformacijų... Tai visą mėnesį tik trumpam palaikydavau ant pilvuko

Na, dabar atsigriebiam
sekmes jums Vilniuje
QUOTE(saulesmamyte @ 2009 04 12, 22:05)
Rytoj Ernestytaaa visas mamytes kviecia i Kauno Rotuses aikste.Ten vyks renginys

Renginys prasideda 12val sviesto,vandens nesimu nuo Birstono gatves pozemines perejos iki Rotuses aikstes. 13val prasides rungtys,zaidimai,pasirodymai.Atsineskit ir marguciu,nes bus pacio graziausio rinkimai Labai lauksim visu mamyciu ir vaikuciu.Atvaziuokit bus labai smagu Susitiksim su Ernestytaaa
Labai norėjom sudalyvaut su zuikiais, bet varėm su krepšiukais pas krikšto mamas margučių
QUOTE(kristutyte @ 2009 04 14, 09:46)
Sveikinu visas su praėjusiom šventėm

.
O dabar klausimukas jums

.
Po Justuko gimimo visiems išpūtusi akis tvirtinau, kad nepraradau nei vieno draugo ir kad visi man brangūs žmonės mus priima tokius, kokie esam. Bet... Žodžiu, turim artimą giminaitę tokio pat amžiaus kaip Justukas. Neseniai buvo jos gimtadienis. Gavom pakvietimą į gimtadienio šventę. Pakvietime buvo įrašytas vienas vienintelis vardas "Mantai, kviečiu tave......" . Apie Justuką nieko. Ašaros ritosi skruostais kaip pupos. Negalėjau patikėti, kad artimi žmonės elgiasi šitaip. Juk aš turiu DU vaikus. Nenorėjau aštrinti situacijos, pyktis ir velti vaikų į suaugusių nesusipratimus, tiesiog išleidau į gimtadienį savo vyresnėlį su močiute. Bet kaip reikėjo elgtis šitoj situacijoj??? Kaip būtų buvę teisinga??? Ir jau geras mėnuo neturiu ramybės ir situaciją modeliuoju ir modeliuoju vis iš naujo ir naujo. Gal aš per daug viską dramatizuoju???
Ką galvojat jūs?
Būčiau paprasčiausiai paskambinusi mergytės mamai, jei ji tokia artima giminė. Gal jie manė, kad jūs nenorėsit, kad Justukas dalyvautų... Kartais žmonės visai kitaip mąsto, nei mums atrodo... Reikia pakalbėt ir pasiaiškinti

O ignoruoti visada spėsit
Viena tolima giminaitė, bet artimai su ja bendraujame, net į ligoninę atėjo ir kalbino mane palikti tik gimusią dukrytę, nesivežti į namus, net krūtimi nemaitint, kad neprisiriščiau, žodžiu, atsisakyti savo saulytės... o tos giminaitės vyresniąją dukrą vėliau kviečiau į savo Saulytės krikštamotes... taigi, suprantat, kad labai stresavau, bijojau, kad atsisakys, nenorės kitokio vaiko krikštyti, kad toji giminaitė atkalbinės dukrą ir t.t. O tikrovėje kvietimas buvo džiaugsmingai priimtas, ir dabar mus dažnai lanko, mes į svečius vykstame, vis paskambina... jaučiu nuoširdumą, o galvojau, kad šalinsis mūsų...
QUOTE(sviesi spalva @ 2009 04 14, 13:55)
labukas Mamyčiukės
...
Nebesigraužkim Mamos, aš esu tokia laiminga, kad turiu Jį, savo sauliuką Linuką

Ir tikrai jei atsuktų laiką kas atgal, ir reiktų stovėt eilėj prie Dievo dalinamų kūdikėlių, aš tikrai stočiau į tą pačią eilę savo to paties nuostabiausio, paties PROTINGIAUSIO, Linuko. Man jis - mano sūnus, gražiausias, protingiausias ir gudriausias. O ką mano kiti apie tai - man visai tas pats.
Džiaukimės ir būkim laimingos, tai priklauso tik nuo mūsų pačių. Kuo laimingesnės mes būsim, tuo šaunesnius, savarankiškesnius ir laimingesnius užauginsime savo vaikelius.
Sėkmės, geros nuotaikos, geros dienos visiems.
Už lango toks pavasaris
[
lenkiu galvą,
šviesi spalva, už tavo meilę...

Aš dar vis paašaroju, vis dar skauda... Ačiū tau, nes po tokių tavo žodžių man net gėda, kad raudu

Tikiuos, kada nors susitiksim ir realiai (gal tas Rumšiškių susitikimas įvyks) - bus tikrai miela pasibendraut