Visos tik šneka ir svajoja, kaip ilgisi... Aš viena iš tokių buvau... Ech... Deja tas atstumas mūsų santykius tik suerzino ir kas kaltas? Aš... Nesugebėjau išlikti rožiniame pasaulėlyje, tikėti ir laukti... Santykiai pašliję ir dabar, ačiū Dievui, kai ne viskas dar baigta iki galo (nors jau rizika buvo) turiu vėl stengtis viena pradėti viską iš naujo. Turiu vėl sugrąžinti tą pasitikėjimą ir meilę.... Skype....
Norėčiau pasidomėti ar yra tokių mergelių, kurioms visgi davė į galvą nepasitikėjimas ir atstumas? Kur buvo kažkokia rizika išsiskirti ir (tikiuosi) susitaikėt? Nes kolkas čia matau tik hm... saviguodos ir pletkų šnekas....
Jei per grubiai pasakiau, tai tiesiog nebeįdomu klausytis, kaip išslydėjot ar mylit ir galit. Aš pati jau taip nebegaliu kalbėti... Ir tiesiog įdomu ar yra normalių, rimtų istorijų, kur garantuota ateitis nors ir po sunkaus ir ilgo kelio....?