wuuu nebegaliu sulaukti, uz kokiu 15-20min. manasis izengs i namus. kojos tirta nebezinau kur detis
pagaliau vel busim kuriam laikui drauge.
QUOTE(mazzootia @ 2009 12 19, 11:08)
wuuu nebegaliu sulaukti, uz kokiu 15-20min. manasis izengs i namus. kojos tirta nebezinau kur detis
pagaliau vel busim kuriam laikui drauge. 
žinau tą jausmą... maniškis jau šį vakarą atkeliauja, laukiu nesulaukiu.. o dar kaip tyčia Romoj skrydis valanda buvo atidėtas
beeet.... laaaaukiuuuu
sutinku 100% su tomis, kurios rašo, kad atstumas ne kliūtis
QUOTE(myth @ 2009 12 19, 19:14)
žinau tą jausmą... maniškis jau šį vakarą atkeliauja, laukiu nesulaukiu.. o dar kaip tyčia Romoj skrydis valanda buvo atidėtas
beeet.... laaaaukiuuuu
beeet.... laaaaukiuuuu
toks laukimas buvo ir man, kaip visa vasara vyras dirbo ispanijoje, virpejau jo laukdama
o manot atstumas gali pribaigti jausmus tarkim pusmetis laiko nesimatymo ar atsaldytu jausmus?
Pirmus dvejus draugystes metus mes irgi draugavom per atstuma. Jis- Vilniuj, as- Klaipedoj... Susitikdavom 2-3 kartus per menesi... Seip jei dabar taip reiketu tikrai nebenoreciau... Labai vargino tos keliones, o ir pinigu kiek pravazineta.... Bet tas pasiilgimo jausmas, kai skaiciuodavom kiek liko iki susitikimo, o veliau susitikus viska atpirkdavo...
QUOTE(lucero @ 2009 12 27, 18:05)
o manot atstumas gali pribaigti jausmus tarkim pusmetis laiko nesimatymo ar atsaldytu jausmus?
Manau, priklauso nuo jausmų stiprumo ir pačių žmonių.. Vieni lengviau su atstumu susitvarko, kiti - sunkiau arba išvis nesusitvarko.. Man pusmetis būtų laaaaabai sunkus, bet ne dėl to, kad jausmai atšaltų - neatšaltų, bet psichologiškai labai kankinčiaus tiek aš, tiek jis. Jau ir mėnesį ištverti mums labai nelengva, ypač paskutinėm savaitėm... trečiadienį MB grįžta į Maltą, sausio vidury aš pas jį lėksiu porai savaičių, bet vis tiek net nenoriu pagalvoti apie tą nesimatymo laikotarpį, nors šįkart jis trumputis bus - norim būti kartu.. ir atstumas mums laaabai nenatūralus dalykas
QUOTE(myth @ 2009 12 28, 12:24)
Manau, priklauso nuo jausmų stiprumo ir pačių žmonių.. Vieni lengviau su atstumu susitvarko, kiti - sunkiau arba išvis nesusitvarko.. Man pusmetis būtų laaaaabai sunkus, bet ne dėl to, kad jausmai atšaltų - neatšaltų, bet psichologiškai labai kankinčiaus tiek aš, tiek jis. Jau ir mėnesį ištverti mums labai nelengva, ypač paskutinėm savaitėm... trečiadienį MB grįžta į Maltą, sausio vidury aš pas jį lėksiu porai savaičių, bet vis tiek net nenoriu pagalvoti apie tą nesimatymo laikotarpį, nors šįkart jis trumputis bus - norim būti kartu.. ir atstumas mums laaabai nenatūralus dalykas
laukiu vasaros, kada baigsiu studijas ir jokie tūkstančiai kilometrų mūsų nebeskirs..
stiprybes tau
o mes jau du metus matomės tik savaitgaliais
kartais būna baisiai sunku, bet kažkaip po truputį judame į priekį.ir nors nuo pat draugystės pradžios taip bendraujam, bet man kuo toliau tuo sunkiau su tuo atstumu... gal teisūs kai kurie sakydami, kad atstumas suartina, bet man tai toks bendravimas kančia, laukiu nesulaukiu, kada galėsim nuolat būti kartu.
mus taip pat skiria atstumas... aš studijuoju Kaune, jis Klaipėdoje. kartais padūsaujame, kad sunku, bet tai iš dalies į naudą- labiau pasineriame į mokslus. O visą ilgesį galiausiai išliejame savaitgaliais, kada grįžtu Klaipėdon, arba jis mane aplanko
Prieš valandą atsisveikinome... ir vėl trims mėnesiams...
sunku beprotiškai, bet žinau, kad kiekviena kartu praleista akimirka atperka visą atstumo sukeliamą skausmą...
QUOTE(solitude @ 2010 01 02, 11:26)
Prieš valandą atsisveikinome... ir vėl trims mėnesiams...
sunku beprotiškai, bet žinau, kad kiekviena kartu praleista akimirka atperka visą atstumo sukeliamą skausmą...

uoj.. suprantu, kaip negera dabar turėtų būti
Neįsivaizduoju trijų mėnesių be mylimojo.. Man dvi savaitės liko iki mano skrydžio [skrydžių] Malton, šįkart palyginus neilgas nesimatymo laikotarpis bus buvęs..






