Panasu, kad jis neketina laukti. Gaila, jeigu neislaikysim isbandymo
as pusmeciui isvykstu. Panasu, kad jis neketina laukti. Gaila, jeigu neislaikysim isbandymo
Panasu, kad jis neketina laukti. Gaila, jeigu neislaikysim isbandymo
QUOTE(aihaola @ 2010 01 02, 13:52)
as pusmeciui isvykstu. Panasu, kad jis neketina laukti. Gaila, jeigu neislaikysim isbandymo
Panasu, kad jis neketina laukti. Gaila, jeigu neislaikysim isbandymo kaip suprast?
As irgi pusmeciui isvykau,tai maniskis jau vien nuo tos minties kad isvaziuoju suisterikavo ir paliko o jau tokia meile buvo,vaje vaje....
o jau tokia meile buvo,vaje vaje....
QUOTE(myth @ 2010 01 02, 13:51)
paprastai turbut
nedaauges iki rimtu jausmu ir tiek...
QUOTE(NeNuorama` @ 2010 01 02, 15:38)
turbūt..
Labai gerai suprantu Jus visas,kurios isgyvenate issiskyrimus kazkuriam laikui su mylimaisiais.. Pati jau 2metus sitaip bendrauju su saviskiu,tik atstumas ne 300km kaip kazkuri minejote,o zymiai didesnis...jis isvaziuoja i anglija dirbti... Visa musu draugyste issiskyrimai ir susitikimai,ilgesys ir laukimas... Bet nemanau,kad atstumas veda prie galutiniu skyrybu! Netgi matau tame labai daug pliusu.. Kai buni atskirai suvoki viska kitaip, supranti ka tas zmogus is tikruju tau reiskia ir ka jam jauti... Ir tas laukimas buna netgi malonus,kai zinai kad visada jis gris ir bus kartu..ir jam gera zinoti,kad visada yra kas laukia ir pas ka grizti.... Zinoma, sunku vienai,liudna,ir tas ilgesys kankina..kartais apninka abejones ir nepasitikejimas..bet viskas yra istveriama jei jausmai yra stiprus 
Musu bendravimas per atstuma nera tik draugyste,esame seima ir turime dukryte.. Todel atstumas nesugriaus situ santykiu,tikiu,nes musu ateitis jau bendra.. Stiprybes ir sekmes visoms,kurios isgyvenate bendravima per atstuma!
Musu bendravimas per atstuma nera tik draugyste,esame seima ir turime dukryte.. Todel atstumas nesugriaus situ santykiu,tikiu,nes musu ateitis jau bendra.. Stiprybes ir sekmes visoms,kurios isgyvenate bendravima per atstuma!
QUOTE(wfr @ 2010 01 02, 19:54)
Bet nemanau,kad atstumas veda prie galutiniu skyrybu! Netgi matau tame labai daug pliusu.. Kai buni atskirai suvoki viska kitaip, supranti ka tas zmogus is tikruju tau reiskia ir ka jam jauti... Ir tas laukimas buna netgi malonus,kai zinai kad visada jis gris ir bus kartu..ir jam gera zinoti,kad visada yra kas laukia ir pas ka grizti.... Zinoma, sunku vienai,liudna,ir tas ilgesys kankina..kartais apninka abejones ir nepasitikejimas..bet viskas yra istveriama jei jausmai yra stiprus
pritariu kiekvienam žodžiui
Tenka ir man kankintis dėl atstumo.
Prieš dvi dienas vėl atsisveikinom mėnesiui-dviem, nežinia.
Taip bendraujam jau gera pusmeti, panašu, kad laukia dar bent pusmetis kol galėsiu keliauti pas jį.
Susimatom kad 1-2mėn. pabūnam kartu viena ar dvi savaites. Žinau, kad būna blogiau, nesimato žmonės po pusę metų, bet tai manęs visai neguodžia.
Kaskart jam išvažiavus atrodo, kad išplėšia dalį širdies, viduj lieka tokia tuštuma, kurios negaliu užpildyti nei jokiais užsiėmimais, nei mokslais, nei draugais. Man trūksta jo buvimo šalia, trūksta apkabinimų, kai jaučiuosi tokia maža ir saugi. Trūksta jo ramaus žvilgsnio, kai aš pradedu ožiuotis. Ir kiekvienas išsiskyrimas vis skausmingesnis.
Taigi keletą mėnesių taip ir gyvenu - Gera savaite po išsiskyrimo pravaikštau negyva ir liūdna, su ašarų protrūkiais, paskui pora savaičių tiesiog būnu ilgesy, o tada savaite dvi jau nekantriai laukiu kada jis vėl grįš.
Nekenčiu šios situacijos. Tempiu tik todėl, kad žinau jog po pusmečio bent kelis mėnesius busim kartu, o po jų jau reikės ieškoti sprendimo.
Prieš dvi dienas vėl atsisveikinom mėnesiui-dviem, nežinia.
Taip bendraujam jau gera pusmeti, panašu, kad laukia dar bent pusmetis kol galėsiu keliauti pas jį.
Susimatom kad 1-2mėn. pabūnam kartu viena ar dvi savaites. Žinau, kad būna blogiau, nesimato žmonės po pusę metų, bet tai manęs visai neguodžia.
Kaskart jam išvažiavus atrodo, kad išplėšia dalį širdies, viduj lieka tokia tuštuma, kurios negaliu užpildyti nei jokiais užsiėmimais, nei mokslais, nei draugais. Man trūksta jo buvimo šalia, trūksta apkabinimų, kai jaučiuosi tokia maža ir saugi. Trūksta jo ramaus žvilgsnio, kai aš pradedu ožiuotis. Ir kiekvienas išsiskyrimas vis skausmingesnis.
Taigi keletą mėnesių taip ir gyvenu - Gera savaite po išsiskyrimo pravaikštau negyva ir liūdna, su ašarų protrūkiais, paskui pora savaičių tiesiog būnu ilgesy, o tada savaite dvi jau nekantriai laukiu kada jis vėl grįš.
Nekenčiu šios situacijos. Tempiu tik todėl, kad žinau jog po pusmečio bent kelis mėnesius busim kartu, o po jų jau reikės ieškoti sprendimo.
Ir as su savo mylimuoju bendraujam per atstuma. Gerai, kad turim lankscius darbus, kai galim vis pasidaryti kokia savaitele atostogu. Taip ir skraidom vienas pas kita kas 2-3 savaites savaitei ar ilgiau. Kaledas bei naujuosius sutikom drauge, o dabar planuojam susitikimu laika iki pat Velyku, ziurim pigius reisus ir deliojam kuris pas kuri kada atskris. Labai malonus uzsiemimas Manau, kad iki Velyku susitiksim 4-5 kartus, o tai jau neblogai.Tik trys dienos praejo po musu issiskyrimo, o as jau ziauriai jo pasiilgau, net apsiverkiu, kaip sirdi suspaudzia. Viliuosi, kad ne uz kalnu ta diena, kai nereikes vienam pas kita skraidyti, o kartu gyvensime po vienu stogu. Siuo metu tam yra kliuciu, bet galiausiai visos problemos issispres. Svarbu, kad palaikytume ir pastiprintum vienas kita siuo metu, kai abiem sunku atskirai, kai norisi pastoviai buti kartu, kai pasiilgsti vienas kito be galo. Tik abipuse meile ir pagarba gal islaikyti jausmus vienas kitam ir dar labiau sustiprinti tarpusavio rysi. Tada ir atstumas nera baisus.
Manau, kad iki Velyku susitiksim 4-5 kartus, o tai jau neblogai.Tik trys dienos praejo po musu issiskyrimo, o as jau ziauriai jo pasiilgau, net apsiverkiu, kaip sirdi suspaudzia. Viliuosi, kad ne uz kalnu ta diena, kai nereikes vienam pas kita skraidyti, o kartu gyvensime po vienu stogu. Siuo metu tam yra kliuciu, bet galiausiai visos problemos issispres. Svarbu, kad palaikytume ir pastiprintum vienas kita siuo metu, kai abiem sunku atskirai, kai norisi pastoviai buti kartu, kai pasiilgsti vienas kito be galo. Tik abipuse meile ir pagarba gal islaikyti jausmus vienas kitam ir dar labiau sustiprinti tarpusavio rysi. Tada ir atstumas nera baisus.
Na mus skyre 2000 km ir susimatydavom savaitelei kas 2 men. Labai vertinu ta patirti ir esu labai laiminga, kad turejom tokia situacija. Kadangi mes dirbdavom su kompiuteriais, tad istisom darbo dienom vis plepedavom chat'e ir per puse metu isanalizavom tiek temu, kad kai kurios ilgametes poros stebisi, sako niekad dar nekalbeje apie ta ar ana ir t.t. Na gyvenant salia, vargu ar tiek kalbetume, butu ir kitu veiklu Esme tame, kad pazinome vienas kita labai daug ir gerai ir pradejus gyvent kartu mazai budavo nemaloniu " siurprizu" 
O po truputi daugiau nei pusmecio gyvenant tokiu atstumu viens nuo kito, jis tiesiog eme ir pasipirso, sake busim seima tai nebus jokiu atstumu, visur keliausim kartu 
va ir jau laimingai seimoje gyvenam ir manau ivyko taip kaip yra tik sio atstumo skirto isbandymo deka del ko dabar esam labai laimingi 
Esme tame, kad pazinome vienas kita labai daug ir gerai ir pradejus gyvent kartu mazai budavo nemaloniu " siurprizu" O po truputi daugiau nei pusmecio gyvenant tokiu atstumu viens nuo kito, jis tiesiog eme ir pasipirso, sake busim seima tai nebus jokiu atstumu, visur keliausim kartu va ir jau laimingai seimoje gyvenam ir manau ivyko taip kaip yra tik sio atstumo skirto isbandymo deka del ko dabar esam labai laimingi
tikiu jei myli, tai atstumas nesvarbu, bet kai per ilgai tas atstumas skiria santykiai neturi ateities.
