as su savuoju ir bendrauju per atstuma..mus skiria 300 km ..susitikti iseina beveik kas savaitgali, labai ju laukiu...esam kartu jau 4 menesiai, bet esu apibrezusi, kad dar 2 metus noreciau pabuti del tam tikru aplinkybiu savam mieste, o poto galiu nors ir i kita pasaulio krasta del jo , bet , kad niurzga ir del tu dvieju metu, bet tikrai manau sunku man butu keisti gyvenama vieta dabar, kadangi tam dalykui labai daug saves esu atidavusi ir tuo uzsiimu jau seniau nei esame kartu, vis sakau neatimk is manes svajones , na ziuresim, as manau, kad imanoma istverti, bet ir tai kai yra apibreztas laiko tarpas..visad maniau gyvensiu savam mieste, tik meile galetu tai pakeisti ir va akurat
Imanoma, jei tik yra bendri ateities planai.
Manau, zmogus zymiai lengviau iveikia ta laukima, kai ZINO. Ypac, kai abu zino, kiek laukimas turetu trukti, ir kokie zingsneliai bus.
Visais kitais atvejais, kai nera kazko konkretaus ir tikslingo, tai tikrai laukimas ir meile tampa didele nesibaigianti kancia...
Manau, zmogus zymiai lengviau iveikia ta laukima, kai ZINO. Ypac, kai abu zino, kiek laukimas turetu trukti, ir kokie zingsneliai bus.
Visais kitais atvejais, kai nera kazko konkretaus ir tikslingo, tai tikrai laukimas ir meile tampa didele nesibaigianti kancia...
Sveikutes,
O as nemanau, kad draugyste imanoma per atstuma. Atstumas, laikas daro savo, nevieno patikrinta ir isbandyta manau. Tik aisku ko, kam, kokiu santykiu reikia.
O as nemanau, kad draugyste imanoma per atstuma. Atstumas, laikas daro savo, nevieno patikrinta ir isbandyta manau. Tik aisku ko, kam, kokiu santykiu reikia.
QUOTE(juzu @ 2009 03 11, 17:18)
Sveikutes,
O as nemanau, kad draugyste imanoma per atstuma. Atstumas, laikas daro savo, nevieno patikrinta ir isbandyta manau. Tik aisku ko, kam, kokiu santykiu reikia.
O as nemanau, kad draugyste imanoma per atstuma. Atstumas, laikas daro savo, nevieno patikrinta ir isbandyta manau. Tik aisku ko, kam, kokiu santykiu reikia.
neprisikalbek mergaite, nes kai viena diena sutiksi auskini zmogu, tai ir daugybe metu jo islauksi, kad tik butum su juo. pvz mano teta savo dabartinio vyro islauke 13metu o iki dabar gyvena laimingoje seimoje.
QUOTE(juzu @ 2009 03 11, 17:18)
Sveikutes,
O as nemanau, kad draugyste imanoma per atstuma. Atstumas, laikas daro savo, nevieno patikrinta ir isbandyta manau.
O as nemanau, kad draugyste imanoma per atstuma. Atstumas, laikas daro savo, nevieno patikrinta ir isbandyta manau.
as irgi tokios nuomones kaip tu, bet taip smagu cia atejus pasiskaitinet, draugaujanciu per atstuma, laimingas istorijas..
Mus skiria virs 1000 km. Nesimatėm jau 2,5 mėnesio. Tikra kančia taip
kai paskaitau, kad kitas poras skiria tūkstančiai, tai mano 100 km vienas juokas atrodo kol kas gal netgi taip geriau, kiekvieną kartą būna be proto gera susitikus žiūrėsim, kaip bus toliau
QUOTE(juzu @ 2009 03 11, 17:18)
Sveikutes,
O as nemanau, kad draugyste imanoma per atstuma. Atstumas, laikas daro savo, nevieno patikrinta ir isbandyta manau. Tik aisku ko, kam, kokiu santykiu reikia.
O as nemanau, kad draugyste imanoma per atstuma. Atstumas, laikas daro savo, nevieno patikrinta ir isbandyta manau. Tik aisku ko, kam, kokiu santykiu reikia.
Blogai manai Tikrai isbandyta ir patikrinta. Mus skyre apie 400km. Bet islaukem, susituokem ir laimingi gyvenam
Meilė ir atstumas yra kaip liepsna ir vėjas: mažą ugnį užpučia, didelę - įpučia.
sveikutes
Kai mes su MB susipazinom tai jis dar gyveno mano mieste ir net negalvojo apie kita miesta. Bet va praejus net maziau nei menesiui jis pasake, kad tenka jam kraustytis gyvent kitur.. (aplinkybes priverte)... Buvo daug asaru, nes jau tada jauciau, kad jis man tikrai be galo svarbus. Sakem, kad jei matysim jog nesiseka mums tai ilgai netempsim ir nekankinsim vienas kito.. Bet va jau greit bus puse metu kaip mudu kartu tikrai kartais buna liudna, kad negaliu cia ir dabar jo apkabint.. bet uz tai kai susitinkam tai tiesiog pasaka buna... atrodo, kad visas pasualis tik tau sypsosi.. o beje mus skiria 150km.. ir masinos nei vienas neturim.
Taciau rugsejo menesi jis vel gris pas mane.. Nuosirdziai tikiu, kad viskas bus gerai.
Kai mes su MB susipazinom tai jis dar gyveno mano mieste ir net negalvojo apie kita miesta. Bet va praejus net maziau nei menesiui jis pasake, kad tenka jam kraustytis gyvent kitur.. (aplinkybes priverte)... Buvo daug asaru, nes jau tada jauciau, kad jis man tikrai be galo svarbus. Sakem, kad jei matysim jog nesiseka mums tai ilgai netempsim ir nekankinsim vienas kito.. Bet va jau greit bus puse metu kaip mudu kartu tikrai kartais buna liudna, kad negaliu cia ir dabar jo apkabint.. bet uz tai kai susitinkam tai tiesiog pasaka buna... atrodo, kad visas pasualis tik tau sypsosi.. o beje mus skiria 150km.. ir masinos nei vienas neturim.
Taciau rugsejo menesi jis vel gris pas mane.. Nuosirdziai tikiu, kad viskas bus gerai.
Sveikos, mergaites noriu ir as pasidalinti savo mintim kai tik pradejom draugauti, gyvenome skirtinguose miestuose. buvo labai sudetinga sulaukti savaitgalio... telefono saskaitos kosmines... nemiegotos naktys bendraujant skype ir pan. bet tuo metu atrode, kad taip net romantiskiau... po to as persikrausciau i jo miesta, pradejom gyventi kartu. viskas gerai klostesi, ir dabar jis isvaziavo... tai man taip liudna vienai buti... as zinau, kad tai laikina, bet vis tiek... bet, kad nebutu manau, kad tikri jausmai istveria atstuma ir kitus isbandymus... o silpno jausmo, tai nepavyks issaugoti net diena is dienos bunant salia...
Mes jau 3metai kaip kartu
O kai tik susipažinom MB "dirbo" Rygoje, tai tik sekmadienį grįžus jau laukdavau penktadienio vakaro kada vėl važiuosiu pas jį. Dažniausiai važiuodavau aš, nes MB truputėlį sunkiau važinėti būdavo, nes treniruotės, varžybos ir pan. Ech kiek kančių buvo
Tas pats pirmasis susižavėjimas, o jo nėra buvo sunku, bet po to apsipratom bet taip ištvėrėm gal tik pusmetuką
Tada susėdom "rimtam" pokalbiui, nes situacija nebuvo be išeities. Tai aišku, man teko kažkiek "pasiaukoti" jei tai galima vadinti auka ir rezultate paskui jį klajoju po pasaulį dabar
Svarbiausia nepasiduoti liūdesiui ir vyti blogas mintis šalin
O kai tik susipažinom MB "dirbo" Rygoje, tai tik sekmadienį grįžus jau laukdavau penktadienio vakaro kada vėl važiuosiu pas jį. Dažniausiai važiuodavau aš, nes MB truputėlį sunkiau važinėti būdavo, nes treniruotės, varžybos ir pan. Ech kiek kančių buvo
Tas pats pirmasis susižavėjimas, o jo nėra buvo sunku, bet po to apsipratom bet taip ištvėrėm gal tik pusmetuką
Tada susėdom "rimtam" pokalbiui, nes situacija nebuvo be išeities. Tai aišku, man teko kažkiek "pasiaukoti" jei tai galima vadinti auka ir rezultate paskui jį klajoju po pasaulį dabar
Svarbiausia nepasiduoti liūdesiui ir vyti blogas mintis šalin