Mes taip pat pora meteliu draugavom per atstuma, tikejau juo, mylejau iki negalejimo
kasdiena telefonu suokdavom apie meile.. Pati savo studijas trenkiau ir islekiau pas ji
kol akytes atsivere ir supratau kuo mano meile per tuos pora metu uzsiiminejo ir tikrai nealpo is ilgesio, nes ir geresniu uzsiemimu turejo
Ech.... Aš, kaip minėjau prieš 3 mėnesius, irgi myluojuos per atstumą... Ilgesys dingsta, mokausi gyventi viena ir nustoti galvoti kiekvieną sekundę apie jį... Taip pat jau pastebiu, kad skype darosi liga- per ilgai įsivaizduoju, kad mes kartu. Bet esmė ne tik meilėje ar aistroje, kaip galima šitaip kurti ateitį kartu?.. Aš jau pamiršau ką reiškia mylėjimas iki apsvaigimo. Myliu, žinoma, jį visada, bet jau net nežinau ar kas tikėtina ateityje. Taip pripratom prie savo tuščių gyvenimų vienas nuo kito, kad nesuprasi ar mes kartu ar mes atskirai.
Šiaip mūsų santykiai labai atviri, tvarkingi, tik mano amžina pykčio, liūdesio ir vienatvės nukankinta būsena. Kai mes kartu, jau nebe tokie džiaugsmingi, tiesiog esam.... Ir dažnai ginčytis pradedam.
Net nežinau ką daryti... Gal kuriai iš jūsų kas panašaus?
Šiaip mūsų santykiai labai atviri, tvarkingi, tik mano amžina pykčio, liūdesio ir vienatvės nukankinta būsena. Kai mes kartu, jau nebe tokie džiaugsmingi, tiesiog esam.... Ir dažnai ginčytis pradedam.
Net nežinau ką daryti... Gal kuriai iš jūsų kas panašaus?
Ficey, o jus turite galutini termina, kada tas atstumas turetu dingti? Neturint tikslo gyventi toli vienam nuo kito yra labai sunku.... sunku gyventi yra ir zinant ta apytiksle data, bet tuomet bent jau yra vilties ir stiprybes teikiantis siulelis, uz kurio laikytis isikibus..
Mes stengiames dalintis gyvenimais net ir skiriant tam dideliam atstumui, stengiames likti kuo arciau vienas kito, neleisti tiems tukstanciams kilometru mus atitolinti.. Begalybe sms, nesuskaiciuojamos pokalbiu minutes telefonu, msn'u, iki paryciu trunkantys pokalbiai skype, po visu darbu [jam] ir studiju [man].. Jokiu budu negaleciau musu gyvenimu pavadinti tusciais.. Kartais pykstames.bet abu suprantam, kad visos tos smulkmenos realybej net neatkreiptu musu demesio..ir mylim iki apsvaigimo.
....susitikimai dziugina, ju laukiam skaiciuodami dienas, valandas.. ir laukiam, kada nebereiks oro uoste i ausi snibzdeti 'i don't wanna go..'.... ir vis tiek galiausiai atsisveikinti.. iki kito susitikimo..
Taigi, esu isitikinus, kad atstuma imanoma istverti, jei tai daroma del tinkamo ir tikrai to verto zmogaus
Mes stengiames dalintis gyvenimais net ir skiriant tam dideliam atstumui, stengiames likti kuo arciau vienas kito, neleisti tiems tukstanciams kilometru mus atitolinti.. Begalybe sms, nesuskaiciuojamos pokalbiu minutes telefonu, msn'u, iki paryciu trunkantys pokalbiai skype, po visu darbu [jam] ir studiju [man].. Jokiu budu negaleciau musu gyvenimu pavadinti tusciais.. Kartais pykstames.bet abu suprantam, kad visos tos smulkmenos realybej net neatkreiptu musu demesio..ir mylim iki apsvaigimo.
....susitikimai dziugina, ju laukiam skaiciuodami dienas, valandas.. ir laukiam, kada nebereiks oro uoste i ausi snibzdeti 'i don't wanna go..'.... ir vis tiek galiausiai atsisveikinti.. iki kito susitikimo..
Taigi, esu isitikinus, kad atstuma imanoma istverti, jei tai daroma del tinkamo ir tikrai to verto zmogaus
myth fisiskai tau pritariu
didis dalykas cia yra Tikejimas, jei ne jis...
na kas to nepatyrė kreivai į tai žiūri, bet mes jau ne vienerius metus gyvenam telefonu blaškydamiesi tarp kelių miestų.
Musu draugyste prasidejp nuo atstumo
Jis-Airijos as -Lietuvoj i metus tik 2kartus susimatdavom po2sav grizdavo atostogu
tos sav budvo kaip medaus men
Mylim viens kita bebrodiskai ir zinau tikrai kad jis ten Airijoj su kitom merginom nesivarineja mes nuolat kartu bunam snekames per skipa kai jis nedirba jam laisvos dziaugiames vienu kitu ziuredami per kamera mums nenusibosda kiekv diena sneketis po5-6val. randam apie ka
Ziurint koki zmoguti surandi nevisoms panoms taip buna jok visu vaikinai kurie yra toli kuriuos skiria atstumas varineja su kt panom
buna ir laiingu poru
ir mes pvz siemet kai jis gris per atstogas zadam nedideles vestuves padaryt reiskia vizgi egzistuoja
per atstuma
Jis-Airijos as -Lietuvoj i metus tik 2kartus susimatdavom po2sav grizdavo atostogu
Mylim viens kita bebrodiskai ir zinau tikrai kad jis ten Airijoj su kitom merginom nesivarineja mes nuolat kartu bunam snekames per skipa kai jis nedirba jam laisvos dziaugiames vienu kitu ziuredami per kamera mums nenusibosda kiekv diena sneketis po5-6val. randam apie ka
Ziurint koki zmoguti surandi nevisoms panoms taip buna jok visu vaikinai kurie yra toli kuriuos skiria atstumas varineja su kt panom
Atstumas (ypač didelis arba tarp skirtingų valstybių) kartais labai padeda,išbando abu žmones ir supranti ar tu savo antros pusės labai ilgiesi ar ne,kaip jautiesi su ir be ir pan. manau tai yra labai geras dalykas,bet per ilgas nesimatymas labai atšaldo vėliau net bendros kalbos gali nerast taigi kas per daug nesveika
sveikutes
o as manau kad per atstuma galima draugauti. jau taip draugauju 3metus su biskiu
matomes kiekviena savaitgali ir viskas labai gerai..
Meile per atstuma tikrai galima. labai ji Myliu ir tikiu, kad jis man istikimas
QUOTE(Ficey @ 2010 01 26, 00:02)
Ech.... Aš, kaip minėjau prieš 3 mėnesius, irgi myluojuos per atstumą... Ilgesys dingsta, mokausi gyventi viena ir nustoti galvoti kiekvieną sekundę apie jį... Taip pat jau pastebiu, kad skype darosi liga- per ilgai įsivaizduoju, kad mes kartu. Bet esmė ne tik meilėje ar aistroje, kaip galima šitaip kurti ateitį kartu?..
Net nežinau ką daryti... Gal kuriai iš jūsų kas panašaus?
Net nežinau ką daryti... Gal kuriai iš jūsų kas panašaus?
Pas mane tas pats...
baisu ir liūdna...
Džiauguosi už tas kuriom atstumas - ne kliūtis
Suprantu ką visos jaučia...
Man tiesiog nesuprantama šitaip. Susitikti tik kartais, kada atvažiuoja ir tai ne visada galime leisti visas dienas kartu. Kartais mano kasdienybė kertasi su jo, o ir aš nebe tokia maloni ir atsidavus kaip tada, kai mes buvome drauge. Mūsų draugystė ne iš tų, kur myli iki ausų. Mylim, žinoma, visada bet jau nebe tas dūsavimas. Aš paniurusi, žinoma ne visada, stengiuosi kaip galiu pagyvinti atmosferą, bet tai po truputį smaugia aistrą, bet aistra ne viskas. Viskas yra mūsų buvimas kartu. Norisi būti drauge, mąstyti ir svajoti apie ateitį...
Vasarą išvis trim mėnesiam į užsienį išvyks... Mano tikslas- šeima ir ateitis. Jo, žinoma, žvilgsnis iš finansinės pusės, bet kokie man pinigai gali rūpėti, kai jo nėra šalia?
Vasarą išvis trim mėnesiam į užsienį išvyks... Mano tikslas- šeima ir ateitis. Jo, žinoma, žvilgsnis iš finansinės pusės, bet kokie man pinigai gali rūpėti, kai jo nėra šalia?
QUOTE(saulyteee @ 2010 01 27, 21:50)
Pas mane tas pats...
tik laiką mes skaičiuojam dar labai nedaug... o skiria mus šalys...
nežinau ar pati taip sugebėsiu išbūti..o kartu siaubingai baisu.. baisu, jei lauksiu..bandysiu.. o paskui visa tai pasirodys tik burbulas...kuris sprogs... nors dabar didesnė iniciatyva yra iš jo pusės...
baisu ir liūdna...
Džiauguosi už tas kuriom atstumas - ne kliūtis
baisu ir liūdna...
Džiauguosi už tas kuriom atstumas - ne kliūtis
saulyteee, juk puikų pavyzdį turi, kad atstumas ne kliūtis, nenukabink nosies
nors man pačiai paskutiniu metu vėl kažkaip tas atstumas kančia...
QUOTE(solitude @ 2010 01 28, 00:23)
saulyteee, juk puikų pavyzdį turi, kad atstumas ne kliūtis, nenukabink nosies
nors man pačiai paskutiniu metu vėl kažkaip tas atstumas kančia...
rytoj einu darytis vieno tyrimo ir taip būtų gera, jei mylimas žmogus būtų šalia... o būsiu viena... 
nors man pačiai paskutiniu metu vėl kažkaip tas atstumas kančia...
turiu...bet baisu...










